Biotechnologai – kodėl į juos krypsta didžiausios viltys pandemijų ir nepagydomų ligų atveju?

Pasijutę blogai ar sunegalavę kreipiamės į gydytojus. Bet didele dalimi prie sveikatos susigrąžinimo prisideda ir kitų specialistų – biotechnologų, arba bioinžinierių, – įdėtas darbas. Būtent šių sričių specialistai, sujungdami šiuolaikinei visuomenei itin svarbias dvi sritis – gamtos mokslus ir inžineriją – gali rasti vaistus ir sukurti sprendimus nuo įvairių, net itin sunkių, nepagydomomis laikomų ligų. Šios srities reikšmę kiekvienas pajuto pandemijos metu – greitesni ir paprastesni COVID-19 tyrimo metodai, dezinfekcinės bei apsaugos priemonės ir, žinoma, skiepai – šių svarbių sprendimų iš biotechnologų ir bioinžinierių laukė visas pasaulis.

Reklama

Pasak vyresniuoju gamybos operacijų vadovu „Thermo Fisher Scientific“ dirbančio Dariaus Mažeikos, kad koronaviruso vakcinos buvo sukurtos taip greitai – yra ko ne fantastikos sričiai prilygstanti patirtis. „Galbūt žmonėms gali atrodyti, kad metai yra ilgas laiko tarpas, bet suprantant, kiek įvairių eksperimentų ir tyrimų būtina atlikti, pradedant vystymu ir baigiant klinikiniais tyrimais, tai yra itin trumpas laikas. Reikia nepamiršti, kad tuo pačiu metu reikia sukurti ir gamybos technologijas bei užtikrinti saugių vaistų gamybą“, – sako jis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas D. Mažeika pasakoja, kuo biotechnologijos svarbios šiuolaikiniame pasaulyje ir ko iš jų galima laukti ateityje.

Kokias galimybes žmonėms atveria biotechnologijos, kuo jos svarbios šiuolaikiniame pasaulyje?

Moderniosios biotechnologijos yra tapusios svarbia mūsų gyvenimo dalimi, ypač sveikatos srityje. Genų inžinerijos įrankiai leido mokslininkams sukurti naujus gydymo bei testavimo metodus, tokius kaip CRISPR, genetinis testavimas, vėžio gydymas genų ir ląstelių terapija ir kita. Biotechnologijos ne mažiau svarbios ir žemės ūkio, maisto, chemijos pramonėse.

Kas dabar vyksta biotechnologijų srityje? Galbūt atliekami tyrimai, siūlomi sprendimai, apie kuriuos prieš keletą metų net nebūtume galėję pagalvoti?

Įvairūs biotechnologiniai išradimai skelbiami kasdien, bet, man asmeniškai, šiuo metu įdomiausios technologijos ir progresas vyksta genų ir ląstelių terapijos (angl. Gene and cell Therapy) bei RNR terapijos srityse. Tikiu, kad tai yra vienos iš pagrindinių technologijų gydant vėžį ar retas genetines ligas, užkertant kelią ateities pandemijoms. 2017 metais JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį ląstelių terapijos vaistą nuo leukemijos, skirtą vaikams, o dabar jau yra daugiau nei 20 patvirtintų vaistų, gydymo metodų, paremtų ląstelių ir genų terapija, o taip pat įvairiose stadijose vyksta dar šimtai klinikinių tyrimų.

Anksčiau nesidomėjau iRNR technologijomis, bet žinau, kad tyrimai su iRNR vyko jau nemažai metų ir buvo kuriamos vakcinos bei vaistai, kurie dar nebuvo pasiekę vartotojų. Tas įdirbis ir žinios leido sukurti Covid-19 vakciną per rekordiškai trumpą laiką. Su nekantrumu laukiu naujų technologijų ir proveržių šiose abiejose srityse.

Kaip manote, koks šiuolaikinių technologijų vaidmuo biotechnologijų srityje?

Technologijos, kalbant apie prietaisus, tyrimų bei gamybos technologijas, turi eiti koja kojon arba net greičiau. Tik ištobulintos naujos technologijos leidžia greičiau nustatyti ligas, pastebėti genetinius pažeidimus, atlikti tyrimus molekuliniame lygmenyje, padeda gaminti vaistus, taikyti terapijas ir t.t.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad kasmet bus patvirtinama po mažiausiai penkis naujus ląstelių ir genų terapija paremtus gydymo metodus arba vaistus. Tai yra personalizuoti gydymo metodai, todėl tyrimo ir gydymo metodai kiekvienam pacientui skiriasi. Visas gydymo procesas yra ilgas, todėl įmonės ir ligoninės jau dabar susiduria su pajėgumų trūkumu. Tai – sudėtingos ir brangios technologijos, todėl kol kas galima išgydyti labai nedaug pacientų. Farmacijos ir biotechnologijos kompanijos, įskaitant ir „Thermo Fisher Scientific“, deda dideles pastangas kuriant naujas technologijas, kurios leistų ne tik išplėsti pajėgumus, sumažintų gydymo kainą, bet ir automatizuotų bei trumpintų procesus.

Esate vyresnysis gamybos operacijų vadovas – kaip atrodo jūsų darbas?

Mano darbas susideda iš daugybės pokalbių bei diskusijų su kolegomis iš skirtingų padalinių – gamybos, mokslinių tyrimų centro, kokybės užtikrinimo ir t.t., taip pat daug sprendimų priėmimo ir labai daug bendravimo su tarptautine komanda bei klientais.

Praėjusiais metais ypatingą dėmesį skyrėme produktų, skirtų COVID-19 testavimui, gamybai – per rekordiškai trumpą laiką reikėjo daug kartų padidinti šių kritinių produktų gamybą. Prieš kelis metus pabaigėme projektą, kurio metu sukūrėme pajėgumus ir technologijas, leidžiančias gaminti produktus, kurie naudojami tokių ligų, kaip leukemija gydymui. Tai – tik keletas projektų, su kuriais dirbame kasdien ir kurie turi didelę reikšmę visai visuomenei.

Kas jus atvedė į biotechnologijų sritį?

Biotechnologijų sritis man labai įdomi, ne veltui joje dirbu jau daugiau nei 15 metų. Mokydamasis mokykloje iš pradžių svarsčiau apie medicinos studijas, bet vyresnėse klasėse išgirdęs apie Bioinžinerijos specialybę VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete, supratau, kad mano kelias – šioje srityje. Kai dabar pagalvoju, tai manau, kad šia kryptimi mane nuvedė vidinis noras padėti žmonėms.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši sritis gana siaura, bet kai pažįsti ją iš arčiau, tai pamatai, kad čia susijungia labai daug skirtingų disciplinų, mokslo sričių. Tai sritis, kuri nuolat tobulėja, keičiasi, auga ir daro labai didelę įtaką tam, kaip mes gyvename šiandien ir koks bus rytojus. Tai, matyt, pagrindiniai dalykai, kodėl man ši sritis tokia įdomi. O būnant ten, kur patinka, nelabai daug ko papildomai ir galima norėti iš karjeros, ji pati, atrodo, savaime susidėlioja.

Karjerą pradėjau būdamas laborantu VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Bioinžinerijos ir bioinformatikos mokomojoje laboratorijoje, o pabaigęs bakalaurą, mokslus tęsiau magistrantūros ir doktorantūros studijose jau dirbdamas „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinyje. Per 15 metų šioje įmonėje visą laiką dirbau su gamyba susijusiose pozicijose ir teko pačiam prisidėti prie technologijų tobulinimo, kūrimo ir diegimo gamyboje. Dabar kartu su komanda esu atsakingas už produktus, kurie naudojami moksliniuose tyrimuose, ląstelių ir genų terapijoje, mėginių paruošime, vaistų ir vakcinų kūrime.

Kaip manote, ko artimiausiu metu galima tikėtis biotechnologijų srityje?

Tai, ką mokslas ir industrija padarė per paskutinius metus, įskaitant vakcinų kūrimą, bei matant didėjantį susidomėjimą naujomis technologijomis, spaudimas technologijų kūrimui, manau, tik didės. Ir didžiausią poveikį matysime personalizuotoje medicinoje. Sunku nuspėti, kokie konkrečiai vaistai mus pasieks artimiausiu metu, tačiau esu tikras, kad turėtume matyti naujų terapijų, skirtų įvairių formų vėžio bei retų genetinių ligų gydymui.