Kodėl atostogaudami gydytojai neretai slepia savo profesiją? (1)
Palangoje atsitiktinai užkalbinta pediatrė iš kaimyninės Latvijos nesugebėjo nuslėpti nepasitenkinimo anūke, kuri žurnalistei išdavė paslaptį, jog jos močiutė – gydytoja. Tačiau moteris suskubo pasiaiškinti – per atostogas norinti ilsėtis, o mergaitės plepumas neleidžia pamiršti darbo. Mat net kambarį išnuomojusi šeimininkė, sužinojusi, kas esant jos viešnia, nepraleidžianti progos pasikonsultuoti. Tad ar visi medikai ilsėdamiesi slepia savo profesiją?
Vengia išskirtinio dėmesio
Savo profesiją atostogų metų slepia dauguma ir Lietuvos gydytojų, - įsitikinęs endokrinologas Andrejus Levingeris. Tačiau dažniausiai net ne dėl nenoro konsultuoti atsitiktinius žmones, o vengdami išskirtinės pagarbos. Nemėgstantis akcentuoti savo profesijos ne darbinėje aplinkoje endokrinologas sako: „Lietuvoje žmonės į gydytojus žiūri kaip atskirą kastą, o aš nemėgstu demonstruoti privalumų, kurių net nelaikau privalumais. Todėl jei kokioje degalinėje su kuo nors tenka atsitiktinai pabendrauti ir manęs paklausia, kuo užsiimu, visada sugebu išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Paminiu „biznį“, susijusį su medicina. Nes iš kalbos vis tiek supranta, kad turiu sąsajų su medicina“.
Tačiau paprastai poilsiui gydytojas renkasi aplinką, kur žmonių nėra arba jų labai mažai. „O jei atostogaudamas dalyvauju kokioje konferencijoje, savo profesijos jau nenuslėpsiu“, - juokiasi portalo pašnekovas. „Apskritai manau, kad Lietuvos gydytojai kuklūs ir nelinkę atskleisti savo veiklos. Ir nemanau, kad dėl to, jog nenori konsultuoti ne darbo metu. Bent jau manęs konsultacijų ir neprašo kokiame baliuje ar vestuvėse. Kas nori, tas paskui mane susiranda. Be to, mano specialybėje be tyrimų iš viso nieko negali padaryti, kaip, pavyzdžiui, ir chirurgijoje“, - sako A. Levingeris.
Konsultavo dėvėdama maudymosi kostiumėlį
Vaikų gydytoja Indrė Būtienė anksčiau net turėjusi savo receptą profesijai nuslėpti. Kadangi yra baigusi ir kostiumų dizainą, bendraudama su vyresnio amžiaus pašnekovais, paklausta atsakydavo esanti kostiumų dizainerė, o jaunimui prisistatydavo kaip gydytoja. Taip moteris išvengdavo konsultacijų ir apie mados tendencijas, ir apie gydymą. „Bet dabar esu jau labai toli nuo dizaino, tad taip nebedarau, - šypsojosi I. Būtienė. – Bet ir pasislėpti nebelabai pavyksta. Todėl vengiu Klaipėdos paplūdimio, nes jaučiuosi nesmagiai, kai man dėvint ne gydytojo chalatą, o maudymosi kostiumėlį, prieina mamos pasikonsultuoti dėl vaikų sveikatos. Mūsų žmonės nelabai suvokia, kad gydytojas – tai ne gyvenimo būdas, o profesija. Net ir kavinėje prie manęs prieina vienas du žmonės, kurie atpažino mane iš televizijos“.
Vis dėlto pediatrė pabrėžia – labai mylinti savo profesiją, todėl sulaukia ir kolegų šypsenų. Nes vykdama tiek atostogauti, tiek eidama į vaiko gimtadienio šventę, visada į rankinę įsimeta stetoskopą – prietaisą širdžiai ir plaučiams tikrinti.
Pliaže nusimovė kelnes
Ne visi gydytojai griežtai vengia atskleisti savo profesiją. Tačiau atvirumas kartais juos įstumia į nepatogią ar net komišką padėtį. Dermatovenerologas Vytautas Toliušis prisimena, kaip viename Turkijos kurorte susipažino su kurdu. Su vyru draugiškai besišnekučiuojant, šis paklausė, kuo mūsų tautietis užsiimąs gyvenime. Sužinojęs, kad prieš jį – dermatovenerologas, kurdas be skrupulų čia pat pliaže nusimovė kelnes ir sutrikusiam gydytojui parodė savo problemą. „Pažiūrėjau viena akimi ir pasakiau, kad čia nieko tokio, - su šypsena istoriją prisiminė V. Toliušis. – Iš tiesų žmogaus reakcija priklauso ir nuo jo kultūros. Pavyzdžiui, jei odontologas pasisako kas esąs, kai kurie pradeda iš karto demonstruoti savo dantis“.
Todėl gydytojas ne visiems ir prisistato – atsižvelgia į žmogų, su kuriuo bendrauja, ar jis nuoširdus. O ar sužinoję, jog bendrauja su gydytoju, aplinkiniai parodo daugiau pagarbos? „Reakcija priklauso nuo žmogaus požiūrio į gydytojus. Jei vertina mūsų darbą – taip, pajuntu pagarbą. Keikūnai net suvaldo savo kalbą“, - šypsojosi pašnekovas.
Pasitaiko „fokusų“ pobūvyje
Onkologas Donatas Petrauskas irgi kartais patenka į komiškas situacijas. Pavyzdžiui, kai kokiame pobūvyje išgėrusi pašnekovė pasiryžta specialistui krūtis parodyti kone čia ir dabar. „Yra buvę panašių „fokusų“. Tai visiška nesąmonė, tokių situacijų vengiu ir dėl konsultacijos arba pasiūlau susitikti kitą dieną gydytojo kabinete, - sakė D. Petrauskas. – Apskritai kompanijose nesireklamuoju, nes tada prasideda nesibaigiantys pokalbiai apie mediciną. Nors jei kas nors tiesiai paklausia mano profesijos, nemeluoju, kad esu policininkas - pasakau tiesą. Nors mūsų specialybė – viena iš tų, ant kurios atstovų žmonės ir pyksta. Priklausomai nuo pašnekovų intelekto, kiti netgi pradeda kalbėti apie kyšius gydytojams“.
O svečiose šalyse D. Petrauskui nėra tekę atskleisti savo profesijos. „Bet ten niekam ir nerūpi, kas tu toks esi. O į gydytojus žiūrima kur kas pagarbiau nei Lietuvoje“, - pastebėjimais dalijosi onkologas.
Išsisuka pagudraudamas
Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas atostogauja retai, nes paprastai atostogų viename darbe metu dirba kitur, bet jei jau atostogauja, kaip pats sako – „nesiafišuoja“. „Jeigu kam prireikia pagalbos, visada patariu, bet jei nėra reikalo, stengiuosi apie savo darbą nekalbėti. Nemeluoju, bet išsisuku pagudraudamas“, - sakė portalo pašnekovas.
Tačiau R. Sabūnas nėra linkęs sutikti, kad Lietuvos žmonės į gydytojus žiūri itin pagarbiai. Anot jo, toks požiūris labiau būdingas užsienio valstybių piliečiams.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
