Trečiadienis, 2024.02.21
Reklama

Kitokia medicina: neišnaudotas sveikatos paslaugų resursas(4)

Algimantas Kirkutis | 2011-03-01 00:38:16

Modernizuojantis šiuolaikinei visuomenei auga socialiniai poreikiai sveikatos apsaugos sistemai.  Žmonės nori, kad sveikatos apsaugos paslaugos būtų veiksmingos, visapusiškai prieinamos ir jų nenuskurdintų.  Deja, kol kas taip yra ne visada ir ne visur.

G. Privedienės nuotr.
G. Privedienės nuotr.

Įprastinė medicina daugiau orientuota į ligų gydymą ir naujų metodų kūrimą bei panaudojimą klinikinėje praktikoje. Ji nepakankamai vertina organizmo ir jį supančios aplinkos tarpusavio santykio svarbą, todėl skiria nepakankamą dėmesį sveikatos stiprinimui ir ligų atsiradimo profilaktikai. Dažniausiai moderni medicina pradedama naudoti tik jau sutrikus sveikatai, yra sunkiau pasiekiama ir ženkliai brangesnė. Be to, gydymui pavartojus  aktyvius cheminius vaistus ar atlikus sudėtingas chirurgines operacija, nors ligos simptomai išnyksta,  organizmas dažnai blogai prisitaiko prie naujų funkcionavimo sąlygų. Todėl po tokio agresyvaus gydymo ne visada pavyksta įveikti lėtines ligas ir atkurti  prarastą gyvenimo kokybę, dažnai ligoniai tampa priklausomi nuo nuolatinio vaistų vartojimo.

Prof. A. Kirkutis (A. Kubaičio nuotr.)
Prof. A. Kirkutis (A. Kubaičio nuotr.)

Ankstyvoje ligos stadijoje pradėjus taikyti sveikos mitybos principus, fizinį aktyvumą, meditacijas, gydymą vaistažolėmis bei sveiką gyvenseną ir kitas natūralios medicinos priemones, ligai neleidžiama įsibėgėti ar net pavyksta išgydyti ją visiškai bei sugrąžinti pacientui prarasta džiaugsmą ir gyvenimo kokybę. Tai lyg ir kitokia medicina, nauja medicina, paremta senovinės medicinos principais ir filosofija. Susidomėjimas natūralia medicina, kaip alternatyvia galimybe pasveikti, nepaprastai greitai auga.

Reikia pripažinti, kad tradicinės, natūrinės-liaudies medicinos sąvoka yra nepakankamai tiksli ir nevisiškai  atspindi šios veiklos srities esmę, nes ji  aprėpia dešimtis, gal net šimtus įvairiausių tradicinių senovės ir naujai sukurtų medicinos praktikų, naudojamų greta šiuolaikinės mums įprastos medicinos. Jų gausa ir įvairovė  kelia daug nepatogumų ar net nesusipratimų siekiant teisingai jas apibūdinti, todėl buvo stengiamasi surasti kitą bendresnę, tiksliau apibūdinančią problemos esmę sąvoką.

Pagal PSO ir ES norminius dokumentus, liaudies medicinai ir kitoms netradicinės medicinos praktikoms apibūdinti plačiausiai vartojama papildomos ir alternatyvios medicinos -  PAM  (angl.  „Complementary and Alternatyve Medicine (CAM)“) sąvoka.

Kadangi yra labai daug neaiškumų, nesusipratimų ir net tam tikrų spekuliacijų šioje srityje, manau, būtina aiškiau ir plačiau apibrėžti šių sąvokų turinį:

Įprastinė medicina – šia sąvoka apibūdinami biomedicininiais moksliniais faktais pagrįsti ligų diagnostikos ir gydymo būdai, naudojami šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje.

Papildomoji medicina – ši sąvoka vartojama siekiant apibūdinti empirine, kultūrine-istorine patirtimi  pagrįstus sveikatos būklės įvertinimo, jos stiprinimo ir gydymo būdus bei sistemas, nenaudojamus įprastinėje medicinoje. Pvz., senovės Rytų medicina, gydymas vaistažolėmis, homeopatija, osteopatija, chiropraktika ir pan.

  Alternatyvioji medicina – šis terminas vartojamas siekiant apibūdinti papildomosios medicinos ligų diagnostikos ir gydymo būdus, kurie gali būti panaudoti vietoje vieno ar kito tam tikro įprastinės klasikinės medicinos metodo. Norima gauti gydomąjį  efektą ne agresyviai įsikišant į organizmo funkcinių sistemų būklę, bet panaudojant alternatyvius veiksmus, kurie leidžia koreguoti sutrikusį santykį tarp organizmo ir jį supančios gamtos.

PAM populiarumas auga

Pastaruoju metu turtingose Vakarų šalyse pastebima didelė PAM populiarumo augimo tendencija. Šiaurės Amerikoje ir Europoje atlikti moksliniai tyrimai tarp žmonių, turinčių didesnes pajamas, patvirtino tendencijas plačiau naudoti papildomus ir alternatyvius gydymo metodus ir natūralias vaistingas medžiagas. Susidomėjimas PPM paslaugomis auga nekreipiant  dėmesio į tai, kad apmokėjimas už šias paslaugas nėra kompensuojamas ligonių kasų ar sveikatos draudimo kompanijų.

Kaip kuriose šalyse PAM jau pavirto milijardine industrija. Spaudoje prognozuojama, kad ši industrija artimiausiu laiku dar daugiau plėsis. Plačiausiai pasaulyje skaitomų  medicininių žurnalų ("British Medical Journal", "The Lancet" ir "New England Journal of Medicine") apžvalgininkai tokį ženklų dėmesio PAM šuolį aiškina  superspecializuotos, technokratinės  įprastinės Vakarų medicinos krize. Nepaisant visų pastarojo laikotarpio šios medicinos pasiekimų, ši krizė plečiasi. Viena  svarbiausių krizės priežasčių laikoma tai, kad šiuolaikinė vakarietiškoji medicina pasidarė nuasmeninta, galima pasakyti –„beširdė“. Vis ryškesnės visa apimančios specializacijos ir technizacijos  tendencijos joje neigiamai veikia paciento ir gydytojo santykį. Daugeliu atveju  čia į ligonį žiūrima ne kaip į žmogų, bet kaip į organų sankaupą. Kiekvieno organo ligoms  gydyti yra atskiri specialistai, kurie dažniausiai kaupia žinias tik savo konkrečioje srityje.

Kita reikšminga priežastimi galima laikyti augantį nepasitikėjimą farmacinės pramonės siūlomais sintetiniais, sudėtingais, besiskverbiančiais į genų inžineriją vaistais. Tai skatina ir vis didesnį natūralių gydomųjų produktų, kurie yra saugesnį ir geresnės kokybės,  skirti organizmo natūraliems gynimosi mechanizmams  stiprinti, poreikį. Taigi staigus PAM vystymasis yra siekis gauti daugiau orientuotas į sveikatos stiprinimą, visapusiškas, personalizuotas ir atjaučiančias sergantįjį sveikatos paslaugas.

Pavojai

Augantis susidomėjimas PAM, be teigiamų, išryškina ir kaip kuriuos neigiamus aspektus. Išaugusiu šioje srityje visuomenės aktyvumu siekiama pasinaudoti turint komercinius tikslus. Savo ruožtu tai gali sukelti tam tikrų sunkiai prognozuojamų pavojų.

Vienas didžiausių iš jų iškyla tada, kada vietoje šiuolaikinių medicininių ligų diagnostikos metodų ligoniams yra siūlomi abejotina pseudomoksline patirtimi paremtos neaprobuotos diagnostikos metodikos. Dar pavojingiau ligoniams, sergantiems sunkiomis, jau pažengusiomis ligomis, siūlyti PAM praktikas panaudoti vietoje įprastinės medicininės pagalbos arba reikalingus vaistus pakeisti maisto papildais ir panašiai. Norint išvengti šių padarinių reikalinga įstatymais reglamentuoti ir griežtai kontroliuoti PAM veiklą. Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą būtina leisti verstis ja tik PAM specialistams, įgijusiems reikiamą universitetinį medicininį išsilavinimą.

Reikia pažymėti, kad įprastinę vakarietišką mediciną praktikuojančių gydytojų ruošimo sistema jau susiformavusi gana seniai ir veikia efektyviai. Kinijos, Indijos ir kitų Rytų šalių universitetuose ruošiami tradicinės natūrinės-liaudies medicinos gydytojai, tačiau jų diplomai nepripažįstami Vakarų šalyse. Kai kuriuose Vakarų  šalių universitetuose jau pradedami ruošti ir PAM arba atskirų jos sričių specialistai.

Nėra aiškios valstybės politikos

Lietuvos aukštojo mokslo institucijose PAM specialistai kol kas neruošiami. Pagal nusistovėjusią tvarką mūsų šalyje  PAM metodus gali praktikuoti tik asmenys,  įgiję  gydytojo išsilavinimą ir pabaigę specialius kursus.  Toks PAM specialistų rengimo būdas nėra racionalus, užtrunka per ilgai ir yra per brangus. Šiuo metu svarstoma speciali, trumpesnė ir pigesnė PAM specialistų, įgijusių aukštąjį biomedicininį išsilavinimą slaugos lygmenyje, ruošimo programa.

Dauguma PAM praktikų naudojamos jau tūkstantmečiais, tačiau jos nėra vienodai naudingos, o kai kurios iš jų jau pasenusios ir gali būti nepakankamai  saugios.  Labai svarbu, prieš rekomenduojant taikyti jas vienų ar kitų ligų gydymui, reikiamai įvertinti jų efektyvumą.  Įprastinėje faktais pagrįstoje medicininėje praktikoje  yra pakankamai metodų, galinčių tai atlikti.  Sveikatos apsaugos sistemą administruojančios valstybinės institucijos turi būti budrios ir teisingai panaudoti priemones, leidžiančias reguliuoti, licencijuoti ir sertifikuoti PAM paslaugas. PSO tokią veiklą visokeriopai remia. Šiam tikslui PSO veikia Speciali mokslinių tyrimų ir tropinės medicinos kadrų rengimo programa („Programme for Research and Training in Tropical Diseases”).

Manau, PAM reikia vertinti kaip reikšmingą, tačiau dar neišnaudotą sveikatos paslaugų resursą. Ji nusipelno pagarbos ir palaikymo, yra svarbus praktinių žinių ir paslaugų šaltinis, įgalinantis atrasti naujus originalius sveikatos stiprinimo, diagnostikos ir gydymo būdus. Pasaulinės sveikatos apsaugos asamblėjos metu 2008 metais buvo patvirtinta, kad  moksliniai tyrimai, atliekami PAM srityje, yra svarbi globalinės PSO strategijos dalis.

Platesnis PAM įdiegimas į klinikinę praktiką padėtų pagerinti sveikatos apsaugą ir mūsų šalyje. Gaila, bet šiuo metu  sveikatos apsaugos organizatoriai neranda laiko įvertinti susidariusią situaciją ir kiek efektyviau spręsti problemas šioje medicinos srityje. Lietuvoje veikia pavieniai PAM sričių entuziastai, keletas atskirų praktikų specialistų asociacijų  ir kitokių organizacijų,  nėra aiškia apibrėžtos valstybinės politikos šioje srityje.

Prof. Algimantas Kirkutis,

Klaipėdos universiteto  Sveikatos mokslų fakulteto ir Tęstinių studijų instituto  jungtinės Medicinos edukacijos katedros vedėjas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (4)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Ortopedinės avalynės kompensavimo tvarka: ką reikia žinoti
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų