Kiečiai – Nobelio laimėtojai(2)
2015 metais žolininkystei atsitiko nuostabus dalykas – kietis, kaip augalas, gavo Nobelio premiją! To ligi šiolei nėr buvę – šiai premijai būdavo teikiamos augalų sudedamosios dalys, bet visas augalas – niekada. Atlikus ilgus medicininius tyrimus, kietis (taip, tas, kurio mūsuose pilni patvoriai ir bulvienojai) tąkart buvo apdovanotas už maliarijos gydymą. Tai tikra viltis fitoterapijai.
Labiausiai žinomos dvi kiečių rūšys – paprastasis ir kartusis, dažniau vadinamas pelynu, kartais metyliu. Pievose linguoja ir dirvoninis kietis, tačiau jis vaistinių savybių neturi. Abu vaistingieji kiečiai turi panašias savybes, tik paprastasis ne toks kartus kaip pelynas, veikia kiek silpniau, o ir arbata malonesnė. Gaila, kad ieškome po užsienius visokių egzotiškų prieskonių – mūsų lietuviškasis „patvorinis“ labai puikus prieskonis, labiausiai tinka riebiai mėsai, sriuboms. Šimtus metų Škotijoje žąsys kepamos prikimštos nuplikytų kiečių stiebų, sako, kad paukštiena tada būna ypač skani. Norvegijoje juo skaninamas alus. Paprastasis kietis gerina apetitą, virškinimą, vartojamas apsinuodijus, padeda gydyti gastritą, naikina mikrobus, grybelius, yra geras antiseptikas. Ramina nervų sistemą, labai vertingas gydant depresiją, šalina įtampą.
O štai pelynas visų didžiausias stebukladarys. Avicena dar senovėje buvo pasakęs – pelynas gydo viską. Ne veltui taip pasakė. Manoma, kad šis kartuolis, be daugybės kitų ligų, gali įveikti net onkologines ligas! Pelynas naikina visus parazitus, pelėsius, grybus, mieles, gleives – visa, dėl ko mūsų organizmas serga ir sensta.
Pelynas, kaip ir visi stebukladariai, yra nuodingas, gali sukelti haliucinacijų, todėl gydantis juo reikia daryti pertraukas. Tačiau nėr ko labai bijoti – tuo kartumu pelyną apdovanojusi gamta pati apdraudžia žmogų nuo perdozavimo – augalas šitiek kartus, kad savo noru daug neišgersi. Visgi gal mes per daug skrupulingi – štai musulmonai pelyną geria visą žiemą ir nieko nebijo. O ir ožkos bei katinai, kai pilvą susuka, pelynų arbatos niekad neatsisako. Pelyno (taip pat ir bitkrėslių) arbata galima naminiams gyvulėliams kailius išpurkšti – išsilaižys, kailis blizgės ir parazitų nebeturės.
Kad jau pavasaris visai čia pat alsuoja, reikia ir pavasariniais valymais užsiimti – išsigremžti trejų metų cepelinus iš žarnyno, smėlius, dumblius, pelėsius ir visokius kirmius. Tad bent 10 dienų pagerkime pelynų arbatos (galime pakeisti ir bitkrėslėmis – poveikis panašus, bet bitkrėslė ne taip kaip pelynas išsausina, ji labiau tiks kietų vidurių turėtojams), pridėkime dar ir gluosnio lapų, dirvinių asiūklių. Gerti vieną puodelį po darbų – tarp 17 ir 19 valandos pavalgius. Esant dideliems kirminams arbatą gerti reikės ilgiau – 3 savaites.
Giedrės Bružienės FB puslapis
Susiję straipsniai
