Kiaušidžių vėžio gydymas: Lietuvoje pradėtas įgyvendinti DISARM projektas

Dešimtyje Europos Sąjungos šalių (tarp jų ir Lietuvoje), Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas DISARM, kuris padės efektyviau kovoti su viena pavojingiausių moteris ištinkančių jėgų – kiaušidžių vėžiu. 

Dažnai vadinamas „tyliu žudiku“, kiaušidžių vėžys yra mirtingiausia moterų onkologinė liga. Vėlai aptinkama ir dažnai pasibaigianti mirtimi, ji lemia didelį sergamumą ir mirtingumą. Pasaulinės kiaušidžių vėžio koalicijos duomenys rodo, kad kiaušidžių vėžys turi būti pripažintas pasauline sveikatos problema, kuriai turėtų būti teikiama pirmenybė vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis visose socialinėse ir ekonominėse visuomenės grupėse.

Reaguodama į šį sveikatos iššūkį, Europos Sąjunga, bendradarbiaudama su Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomąją įstaiga (HADEA), pradėjo „DISARM“ projektą, kuris yra mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ dalis ir apima 28 partnerius iš 12 šalių, įskaitant 10 ES valstybių, Jungtinę Karalystę ir Kanadą. Lietuvoje projektą įgyvendins Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Rugsėjį oficialiai pradėto DISARM projekto tikslas – padėti užpildyti šiandien egzistuojančias paveldimojo kiaušidžių vėžio gydymo spragas, skatinant pažangias rizikos vertinimo ir ankstyvojo aptikimo strategijas. Išvystytos technologijos, kurios jau gali būti plačiai diegiamos, bus derinamos su inovacijomis, kurios atvers naujus kelius, kaip sveikatos priežiūros sistemos galėtų įtraukti veiksmingesnius metodus į įprastinę kiaušidžių vėžio gydymo praktiką.

Projektas grindžiamas keturiais pagrindiniais ramsčiais:

• A ramstis: kiaušidžių vėžio rizikos vertinimas įprastoje sveikatos priežiūroje, daugiafaktorinio rizikos vertinimo palyginimas su standartine praktika keturiose ES valstybėse narėse (Lietuvoje, Portugalijoje, Čekijoje, Graikijoje);
• B ramstis: kiaušidžių vėžio ankstyvasis nustatymas naudojant labai tikslias, lengvai naudojamas ir prieinamas technologijas, kurios bus tobulinamos ir tvirtinamos penkiose šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Graikijoje);
• C ramstis: pažangios skaitmeninės priemonės, skirtos remti ir stiprinti rizikos vertinimą (A ramstis) ir ankstyvojo aptikimo priemones (B ramstis);
• D ramstis: veiksmai, užtikrinantys projekto sprendimų įdiegimą ir pritaikymą įprastoje sveikatos priežiūros praktikoje.

Kalbėdamas apie DISARM projekto pradžią ir jo poveikį, projekto koordinatorius dr. Angelos Amditis neslėpė optimizmo: „DISARM siekia padėti pagrindą konkretiems laimėjimams paveldimojo kiaušidžių vėžio gydymo srityje. Pasitelkdamas pasaulinio lygio patirtį kovos su vėžiu srityje, projektas numato ateitį, kurioje ankstyvas kiaušidžių vėžio nustatymas taps standartu.“

Remdamasi šia vizija, DISARM mokslinė koordinatorė dr. Dimitra Dionysiou pabrėžė, kaip svarbu susieti inovacijas su realaus pasaulio poreikiais: „DISARM projektu sieksime sujungti mokslo ir technologijų inovacijas su realaus pasaulio poreikiais, tikėdamiesi, kad mūsų technologijos taps plačiai prieinamos ir iš tiesų pagerins moterų gyvenimą.“

Dr. Fátima Vaz, medicinos onkologijos direktorė Portugalijos onkologijos institute ir DISARM klinikinė koordinatorė, akcentavo projekto vaidmenį įgyvendinant sveikatos priežiūros tikslus visoje Europoje: „DISARM remia pagrindinius tikslus, įskaitant genetinio testavimo dėl paveldimo kiaušidžių vėžio prieinamumo didinimą, lygybės skatinimą visoje Europoje, sąmoningumo didinimą ir prevencijos pastangų stiprinimą kovojant su šia mirtina liga. Manau, kad perspektyvių ankstyvojo nustatymo metodų klinikinis vertinimas yra gyvybiškai svarbus moterims, kurioms gresia kiaušidžių vėžys.“

Dėl plačios geografinės aprėpties ir tarptautinio bendradarbiavimo, DISARM siekia įgyvendinti pokyčius kiaušidžių vėžio gydymo srityje visoje Europoje ir už jos ribų.

DISARM projektas, finansuojamas pagal ES Vėžio misiją ir koordinuojamas Graikijos Komunikacijos ir kompiuterinių sistemų instituto (ICCS), truks 4 metus, o jo bendras biudžetas siekia 13,2 mln. eurų.