Tyrimas: inovatyvių vaistų Lietuvos pacientai laukia ilgiausiai Europoje

Tarptautinis tyrimas rodo, kad pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių.

Reklama

Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanija IQVIA kasmet atlieka W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimą. Tai – didžiausias Europoje tyrimas, analizuojantis, kiek naujų vaistų valstybėse įtraukiama į kompensuojamųjų sąrašus ir kiek laiko tai užtrunka.

W.A.I.T. 2024 tyrime analizuoti duomenys apie 173 vaistus, kurie atitiko Europos vaistų agentūros inovatyvių vaistų apibrėžimą ir registruoti 2020-2023 m. Duomenys surinkti iš 36 šalių:27 Europos Sąjungos (ES) ir 9 ne bendrijos narių.

Laukimas – ilgiausias Europoje

Iš 173 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose 2025 m. sausio 5 d. buvo 28 vaistai. Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 80 vaistų. Sąrašo lyderė – Vokietija, kurioje kompensuoti 156 vaistai.

Vertinant laikotarpį, per kurį inovatyvūs vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje šis procesas vidutiniškai trunka 869 dienas. Europos vidurkis yra 518 dienų. Greičiausiai vaistai pasiekia pacientus Vokietijoje – vos per 52 dienas nuo vaisto registracijos ES.

„Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, pastaruosius metus toliau ilgėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, jis siekė 536 dienas, 2023 m. – 794, o naujausias tyrimas rodo, kad vidutinis laukimo laikas artėja prie 2,5 metų ir trunka ilgiausiai Europoje“, – teigia Jūra Smilgaitė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Onkologinėms ligoms gydyti kompensuoti 8 inovatyvūs vaistai

W.A.I.T. 2024 tyrime analizuotas ne vien bendras inovatyvių vaistų prieinamumas, bet ir atskiros jų kategorijos, viena iš jų – onkologiniai vaistai.

2020–2023 m. Europos vaistų agentūroje registruoti 56 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Iš jų daugiausia – 54 medikamentai – prieinami Vokietijoje, tuo metu Lietuvoje – 8. ES valstybių vidurkis siekė 28 vaistus.

Tyrimo duomenimis, Lietuva pagal laiką, per kurį vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, užima paskutinę vietą ir siekia 978 dienas. Europos vidurkis – 540 dienų.

Aukštesnę poziciją Lietuva pasiekė vertinant vaistų, skirtų retų ligų gydymui, prieinamumą. Iš 66 vaistų, registruotų per pastaruosius ketverius metus, Lietuvoje buvo prieinama 15, kai ES vidurkis siekė 28. Tuo metu vidutinis laukimo laikas buvo 688 dienos arba 133 dienomis ilgesnis, nei Europos vidurkis (555 dienos).

SAM: vis dar susiduriame su iššūkiais

Sveikatos apsaugos viceministro Daniel Naumovo teigimu, 2024 m. į šalies kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukta daugiausia preparatų per pastaruosius septynerius metus, o pagal naujausių vaistų nuo vėžio vartojimo reitingą Lietuva šiuo metu stipriai lenkia kaimynines šalis.

Anot viceministro, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vaistų kompensavimui nuosekliai auga, taip pat trumpėja terminai, per kuriuos inovatyvūs vaistai yra įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus.

„Nepaisant to, vis dar susiduriame su iššūkiais, tokiais kaip ribotos PSDF galimybės, nepakankamas teikiamų paraiškų kompensuoti vaistus skaičius, laiko terminai, per kuriuos atliekamas sveikatos technologijų vertinimas. Todėl labai svarbu toliau stiprinti skaidrią komunikaciją tarp visų suinteresuotų pusių ir ieškoti inovatyvių būdų finansavimo mechanizmams tobulinti. Kiekviena nauja iniciatyva ir įžvalga gali pavirsti ilgalaikiais sprendimais, kurie užtikrins Lietuvos pacientams pažangiausią gydymą“, – sako D. Naumovas.