Ketvirtadienis, 2024.06.20
Reklama

Keičiama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Šaltinis: vlmedicina | 2023-05-02 10:06:55

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Delne - širdies, ant širdies - kardiograma
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. /Shutterstock.com

Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst. pacientų. Todėl ypač svarbia tampa šių ligų prevencija.

Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šioje programoje kasmet sudalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų.

Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika.

Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Jei šeimos gydytojas nustatys didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui bus sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Jame bus nustatomi siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins šio plano pasiektus rezultatus, koreguos planą.

Kaip anksčiau, taip ir dabar privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas. Jei kreipiamasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa, visos suteiktos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa vykdoma nuo 2006-ųjų. Suprasdamos prevencijos svarbą, ligonių kasos kasmet skiria vis daugiau lėšų šios programos vykdymui. Šiais metais iš PSDF tam skirta 13 mln. eurų, t. y. beveik milijonu eurų daugiau nei pernai.

VLK primena, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti sveikatą galima ne tik pagal širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų