Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Keičia genus, grasina ligomis. Kas?

Audrė Bartaševičiūtė | 2015-02-02 00:01:54

Kai kalbame apie įvairių ligų etiologiją arba priežastis, dažnai tariame vieną penkiaraidį žodį – genai. Tai, kas mums duota iš tėvų, senelių ir protėvių gimstant ir ką sunku arba tiesiog neįmanoma pakeisti. Tačiau vis dažniau įsitikiname, kad tas „neįmanoma“ yra neįmanoma tik sąlyginai. O kartu su šiuo sąlygiškumu atsiranda naujas genetinių ligos priežasčių aspektas. Ligos, kurios išsivysto pakitus mūsų genams, jų kodavimui ar „šifravimui“.

Galva
Su pozityviu mąstymu susijusi meditacija padeda išlaikyti telomerų ilgį ir pailgina vėžiu sergančiųjų gyvenimo trukmę. © Photl.com

Bet iš pradžių išsamiau apibrėžkime genus ir genetiką. Genu galime vadinti pagrindinį funkcinį ir fizinį paveldimumo vienetą. Genai yra sudaryti iš deoksiribonukleotidinių rūgščių, kurios it koks instruktorius reguliuoja ir liepia mūsų organizmui gaminti tam tikrus baltymus. Žmogaus organizme genų dydis varijuoja nuo kelių šimtų DNR bazių (adenino, guanino, citizino ir timino), susijungusių į grandinę, sudarytą iš iki 2 mln. nukleorūgščių bazių.

Anot Žmogaus genomo projekto (JAV), yra nustatyta, kad kiekvienas mūsų turime nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. genų. Kiekvienas iš genų turi dvi kopijas. Daugelis genų yra panašūs visai žmonijai, tačiau labai nedidelis skaičius, apie 1 proc., yra skirtingas kiekvienam iš mūsų ir nulemia mūsų skirtingą išvaizdą (akių, plaukų spalvą ir pan.), fiziologinius parametrus, netgi būdo savybes arba ligas.

Mokslas, tyrinėjantis genus, vadinamas genetika, tačiau šiame straipsnyje mums aktualesnis kitas panašus terminas – epigenetika. Epigenetika – tai mokslas, kuris tiria, kaip įvairūs aplinkos faktoriai (aplinka, gyvenimo būdas) keičia būdą, kuriuo įvairios ląstelės nuskaito genus. Ir nors iš esmės tai nėra paties geno, nukleorūgščių sekos pakeitimas, žvelgdami į rezultatą („neteisingai“ nuskaitytą geną ir atoveiksmį po to), galime teigti, kad tai it geno kitimas kitame lygmenyje.

Iš pradžių buvo manoma, kad tokie epigenetiniai pokyčiai yra trumpalaikiai, tačiau dabar tikima, jog kai kuriais atvejais šie pokyčiai gali persiduoti mūsų palikuonims. Ir štai posakis „Esame tai, ką valgome“ įgyja naują prasmę. Tiesa, esame ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką patiriame, ką galvojame, ką veikiame. Kodėl? Todėl, kad epigenetinius pokyčius sukeliančių veiksnių yra ne vienas (kaip, pavyzdžiui, maistas, kurį valgome) ir ne du. Ir netgi neaišku, ar tų veiksnių skaičius nedidės.

Tad kokie tie veiksniai?

Mityba

Prieš keletą mėnesių vienas tyrimas atskleidė, jog greitasis maistas gali pakeisti mūsų DNR, sukelti sveikatos sutrikimus, susijusius ne tik su tokio maisto įtaka bendrai sveikatos būklei, bet ir su pakitusiu DNR. Šie epigenetiniai pakitimai netgi gali būti perduoti kitoms kartoms.

Duke universiteto (JAV) mokslininkai gali papildyti šį teiginį, mat iš tiesų įvairios mitybinės medžiagos, kurias mūsų organizmas absorbuoja, gali pakeisti mūsų DNR, lyginant ją su pirminiu variantu. Iš pradžių mokslininkai tyrė, kaip laboratorinių pelių – motinų mityba ir gyvenimo sąlygos atsiliepia palikuonių išvaizdai (kailio spalvai, svoriui ir t.t.) bei sergamumui lėtinėmis ligomis.

Rezultatai mokslininkus šokiravo: „Kiekviena maisto medžiaga, jų sąveika bei gyvūno patirtys gali atsiliepti genų ekspresijai ir persiduoti net keliomskartoms į priekį“.

Panašus tyrimas buvo atliktas ir dalyvaujant žmonėms. Jo metu buvo tyrinėjama, ar mityba gali ženkliai paveikti spermą ir kiaušinėlį, o kartu ir palikuonių genetiką. Atsakymas vėl buvo vienareikšmis: taip, gali. Mokslininkams beliko išsiaiškinti, kokios mitybinės medžiagos ar maisto produktai gali pakeisti mūsų DNR, sukelti su epigenetiniais pokyčiais susijusias  ligas ir net pakeisti mūsų palikuonių gyvenimą bei sveikatą.

Sveikatą žalojantys išgyvenimai

Sveikatą žalojančių išgyvenimų teorija šį kartą taip pat susijusi su mityba, tačiau galime padaryti prielaidą, kad ne tik tokio pobūdžio traumos persiduoda iš kartos į kartą ir palieka gilų pėdsaką ateities kartų gyvenimuose ir gerovėje.

Genai „prisimena“ tiek gerus, tiek blogus dalykus, kurie susiję su mityba. Labiausiai ištyrinėtas, dokumentuotas ir aprašytas atvejis prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Nacistinės Vokietijos kariai Olandijoje 1944-1945 metais vykdė blokadą. Ši blokada sukėlė masinį badavimą, kai Vakarų Olandijoje gyvenantys žmonės gaudavo tik 580 kalorijų per dieną. Apie 22 tūkst. žmonių mirė dėl mitybos nepakankamumo ar su tuo susijusių ligų, o daugybė išgyvenusiųjų kentė įvairiausias ligas dar daugybė metų į priekį.

Sveikatos sutrikimus kentė ne tik jie. Po kelių dešimtmečių mokslinių tyrinėjimų metu nustatyta, kad šio badmečio metu gimę vaikai buvo per mažo svorio ir ateityje buvo labiau linkę sirgti pačiomis įvairiausiomis ligomis. Netgi šių vaikų vaikai turėjo per mažą svorį ir daugybę sveikatos problemų, nors tiesiogiai net nebuvo susiję su minėtu badmečiu. Mokslininkai nustatė, kad šis badmetis paliko savotiškus randus DNR ir tie randai buvo paveldimi. Ir tik ne per seniausiai tokie randai įgijo kitą formą ir pavadinimą – epigenetika.

Fiziniai pratimai

Kai praktika ir reguliarios treniruotės leidžia mums pasiekti savo fizinių sugebėjimų aukščiausią viršūnę, pačios viršūnės aukštis dažnai esti individualus ir nulemtas bei užkoduotas genetiškai. Kitaip tariant, kad ir kiek valandų praleistum sporto salėje, olimpiniu čempionu reikia ne tik tapti, bet  ir gimti. Bent jau taip manėme iki šiol.

Šį mitą bando sugriauti tyrimas,atliktas Švedijoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad genetika nebūtinai riboja mūsų fizines galimybes. Tiesa, tik tada, jeigu nuolat kryptingai treniruosime ne tik tam tikras raumenų grupes, bet ir savo jėgą bei ištvermę. Nuoseklios treniruotės gali pakeisti skeleto raumenų DNR ir kartu pakeisti mūsų sveikatą bei raumenų funkciją.

Švedų mokslininkai, tiesa, pirmiausia pagalvojo apie kitą šio atradimo naudą – pasitarnavimą medicininiams tyrimams. Pavyzdžiui, tiriant gydymą nuo diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų. Ir, žinoma, raumenų kiekiui ir kokybei vystyti, funkcijai gerinti.

Mąstymas

Modernusis filosofas Rene Descartes kadaise pasakė: „Mąstau, vadinasi, esu“. Jei tik jis būtų žinojęs, kad šis teiginys turi ne tik filosofinį, bet ir biologinį atspalvį.

Žinome, jog pozityvus mąstymas gali padėti žmogui geriau jaustis, greičiau pasveikti, tačiau ne tik tai. Tikėtina, kad mąstymas gali paveikti net mūsų DNR, ir apie tai kalbama moksliniame žurnale Cancer.

Žurnale aprašomo tyrimo tikslas – nustatyti, kaip krūties vėžiu sergančiųjų sveikatą ir gyvenimo kokybę veikia viena iš budistinės meditacijos rūšių. Pasirodo, su pozityviu mąstymu susijusi meditacija padeda išlaikyti telomerų ilgį ir pailgina vėžiu sergančiųjų gyvenimo trukmę. Telomeros – it kokios mūsų chromosomų (o chromosomos „gyvena“ ląstelių branduoliuose ir jose slepiasi mūsų DNR) kepurėlės. Jos padeda mūsų chromosomoms apsisaugoti nuo sugadinimo, o prasta sveikata pasižyminčių žmonių telomeros dažniausiai po truputį trumpėja. Nors paprastai telomeros trumpėja ir su amžiumi, tokios ligos, kaip vėžys, gali pagreitinti jų trumpėjimą dar stipriau.

Tiesa, tyrimas įtraukė ne tik pozityvaus mąstymo meditaciją, bet ir jogą, grupinę terapiją, streso valdymo programą. Tačiau didžiausią poveikį sveikatos pagerėjimui turėjo būtent su pozityviu mąstymu susijusi meditacija.

Tad gerų minčių, sveikų pusryčių ir rytinės mankštos!

Šaltiniai:

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/cncr.29063/full

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18955703

https://www.sciencedaily.com/releases/2005/10/051026090636.htm

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25484259


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų