Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Reklama

Kauno klinikų pacientą Evaldą daugiau nei trejus metus vargino rijimo sutrikimai. „Buvo sunku ryti maistą, ypač mėsą. Valgymas pasidarė kančia“, – pasakoja vyras.

Evaldui Kauno klinikose atliktas fibroendoskopinis rijimo tyrimas, vartojant dažytą maistą. „Šis tyrimas parodė, kad seilės ir maistas užsilaiko ryklėje, sunkiai patenka į stemplę, o nurijus kąsnį, dalis maisto grįžta iš stemplės atgal į ryklę“, – detalizuoja profesorė.

Pacientui nustatyta viršutinio stemplės rauko disfunkcija, kuri paveikia sklandų rijimo procesą – sutrinka maisto patekimas iš ryklės į stemplę. „Tiek maistas, tiek seilės kaupiasi apatinėje ryklės dalyje ir gali patekti į gerklas, sukeldamas kietų ir skystų medžiagų patekimą į kvėpavimo takus, – sako prof. Nora Šiupšinskienė. – Dažniausiai viršutinio stemplės rauko disfunkcijos priežastys – neurologinės, taip pat gali būti sukeltos galvos ir kaklo vėžio gydymo pasekmių bei uždegiminių pakitimų. Pacientas Evaldas buvo persirgęs smegenų infekcija.“

Pacientui Evaldui Kauno klinikose atlikta medikamentinė miotomija – procedūra, kurios metu viršutinis stemplės raukas yra atpalaiduojamas botulino toksinu. Šis preparatas, išgaunamas iš bakterijų, kurių gaminamos medžiagos pagrindinė savybė – blokuoti nervo ir raumens jungtį. Procedūra mažai invazyvi, stipriai sumažinanti maisto patekimo į kvėpavimo takus pavojų.

Ši procedūra buvo atlikta laringoskopiniu priėjimu užmigdžius pacientą. Evaldui pagerėjo iš karto po botulino toksino suleidimo, o teigiamas efektas stabilizavosi praėjus pirmam mėnesiui po operacijos. Tą pačią dieną Evaldas galėjo grįžti į namus.

Prof. N. Šiupšinskienė sako, kad ši procedūra veiksmingai gydo rijimo sutrikimus, sukeltus viršutinio stemplės rauko disfunkcijos. „Pacientai, praėjus poprocedūriniam laikotarpiui, gali valgyti įvairų maistą, praktiškai be apribojimų, pagerėja jų gyvenimo kokybė ir socialinis aktyvumas, – tikina profesorė. – Taip pat yra naudos gydytojams – procedūra atliekama mažai invazyvia technika, nereikia atlikti pjūvio kakle. Be to, sumažėja galimų grėsmingų pooperacinių komplikacijų pavojus.“

Anot profesorės, rijimo sutrikimai gali būti dažniau diagnozuojami vyresniame amžiuje. „Iš dalies tai lemia natūralus senėjimas, vartojami vaistai bei didesnė tikimybė sirgti lėtinėmis kraujotakos, neurologinėmis bei galvos ir kaklo srities ligomis“, – pasakoja profesorė.

Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika – vedantis centras diagnozuojant ir gydant rijimo sutrikimus. Šioje klinikoje pacientai yra šiuolaikiškai ištiriami ir gydomi. Rijimo sutrikimų priežasčių spektras labai platus ir apima tiek otorinolaringologines, tiek neurologines bei gastroenterologines priežastis. Kauno klinikų pacientai tiriami kompleksiškai, pasitelkiant daugiadalykę specialistų komandą.