Šeštadienis, 2024.12.14
Reklama

Mados tendencija – natūralus grožis

Šaltinis: vlmedicina | 2020-09-09 14:28:03

Specialistai teigia, kad išvaizda priklauso nuo paveldėtų genų, amžiaus, gyvenimo būdo, veiklos ir net nuo socialinio sluoksnio, kuriam žmogus priklauso. Vis daugiau žmonių sveikai maitinasi, sportuoja, vengia žalingų įpročių, todėl jų biologinis laikrodis ėmė tiksėti lėčiau – į vėlesnį laiką nusikėlė pensinis amžius, daugelis, sulaukę garbingų metų, yra darbingi ir veiklūs, tačiau kartu vis daugiau žmonių nori, kad laikas nepaliktų įspaudų ir veide.

Dr. Dainius Balčiūnas. Asmeninio archyvo nuotr

Visuomenė reikalauja

„Šiuolaikinė visuomenė reikalauja, kad žmogus būtų nepriekaištingos išvaizdos, – pranešime žiniasklaidai teigia Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. – Sėkmės rodiklis – sveikas, pasitempęs, geros nuotaikos, nepavargęs ir švytintis žmogus. Todėl daugelis pacientų sako, kad nori ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti taip, kaip jaučiasi.“

Žmonės sveikai maitinasi, sportuoja, vengia žalingų įpročių, todėl mūsų biologinis laikrodis ėmė tiksėti lėčiau – į vėlesnį laiką nusikėlė pensinis amžius, daug žmonių, sulaukę garbingų metų, yra darbingi, veiklūs ir matomi visuomenės nariai. Ir nors pirmosios raukšlės atsiranda apie dvidešimt septintuosius gyvenimo metus, gilesnės – apie trisdešimt trečiuosius trisdešimt penktuosius, vis daugiau žmonių trokšta, kad laikas sustotų. Jiems norisi ryte, pasižiūrėjus į veidrodį, ne fiksuoti senėjimo požymius, o nusišypsoti.

Prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Prasta išvaizda, odos defektai veikia ne tik patį žmogų, bet ir aplinkinius, nes visi aplinkui nori matyti sveikus ir gražius žmones“, – teigia profesorė ir priduria, kad nemažą įtaką požiūriui į savo kūną daro ir nuomonės formuotojai (angl. influencers): daug kas, pasižiūrėjęs į redagavimo programomis pakoreguotas nuotraukas, kuriose nuomonės formuotojai atrodo nepriekaištingai, sako: „Ir aš noriu taip atrodyti!“

Keičiasi ir grožio tendencijos. Dabar tampa madinga ne keisti išvaizdą, pavyzdžiui, paputlinti lūpas ar nenatūraliai pakelti antakius, o pašalinti prastų emocijų atspindį veide – liūdesio, nusivylimo, nepasitenkinimo, pykčio.

„Mūsų tikslas – pašalinti šias emocijas ir veidui suteikti daugiau pozityvumo – kitaip tariant, pabandyti atkurti žmogaus jaunystės emocijas. Žmogus turi atrodyti kuo natūraliau, veidas įgauti šviežumo, gaivumo, pozityvumo. Šiandien tai – nauja estetikos kryptis“, – teigia prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Profesorė sako, kad žmonės kartais į gydytojus deda ir nepamatuotų vilčių. „Jie yra gerai informuoti, tačiau vis tiek tikisi, kad gydytojas pakels odą, kaip raišteliais. Deja, to padaryti negalime, tačiau džiugu, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis patyrusios rankos gali pasiekti daug ir procedūrų rezultatas pamatomas labai greitai. Todėl žmonės vėlesniam laikui gali atidėti plastines procedūras“, – teigia profesorė.

Kiekviena estetinė procedūra prasideda nuo pokalbio su pacientu – daug žmonių ateina išsiaiškinti, kaip pagerinti savo išvaizdą, o gydytojas turi nuspręsti ir patarti, kokiomis priemonėmis tai galima pasiekti. „Negalime taikyti visiems vienodų procedūrų, nes turime išsaugoti ir pabrėžti individualius žmogaus bruožus, bet pašalinti jam nepalankius dalykus“, – pabrėžia gydytoja.

Neretai pacientai nori daug procedūrų, kurios nesuteiks norimo rezultato, todėl specialistas turi sudaryti veido korekcijos planą – ko reikia, kad žmogus išsaugotų ar atgautų grožį ir atrodytų natūraliai. Tam specialistas turi įvertinti paciento išvaizdą, pasakyti jam, ko gali tikėtis, kokias zonas reikėtų taisyti, kuo ir kada. Taip pat jis turi paaiškinti, kaip žmogus jausis po procedūros ir ko turėtų vengti, kad nesulauktų komplikacijų.

„Galimų komplikacijų valdymas yra vienas svarbiausių kriterijų, kaip žmogus turi rinktis specialistą – ar eiti į garažą pas mergaitę, kuri iki tol neturėjo nieko bendra nei su medicina, nei su estetikos procedūromis, ar pas licencijuotą gydytoją. Tik gydytojas gali įvertinti paciento organizmo būklę, gretutines ligas ir, jei atsitiktų komplikacija, mokėti ją gydyti. Grožio injekcijos nėra vakarinis makiažas, kurį gali nusiplauti, tai – sveikata. Kartais nemokšiškai atliktos jos gali suardyti gyvenimą, todėl atsakingi už savo sveikatą žmonės grožio injekcijoms atlikti renkasi gydytojus dermatologus arba plastikos chirurgus, kurie dirba licencijuotose klinikose“, – tvirtina profesorė.

Senėjimo pranašai

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos SUGIHARA plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius tvirtina, kad senstant mūsų oda praranda riebalus, drėgmę, elastingumą, audiniai nusmunka ir susidaro klostės. O raukšlės dažniausiai susidaro dėl mimikos – bėgant metams mimika darosi intensyvesnė, mes daugiau juokiamės, daugiau pykstame, dėl to daugiau raukšlių atsiranda tarp antakių, ties šoniniais akių kampučiais.

Dr. Darius Radzevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

„Raukšlės yra natūralus dalykas, jų turi ir maži vaikai, tik jų raukšlės susidaro tuomet, kai jie jausmus reiškia mimikomis. Mes laikui bėgant nebegalime reguliuoti šio proceso, ir raukšlės išlieka net tuomet, kai nereiškiame emocijų. Mums ima nebepatikti, kad tarp akių susimeta „pykčio raukšlė“. Ją galima padaryti mažiau pastebimą sumažinant raumenų veiklos intensyvumą, blokuojant nervinio impulso patekimą į raumenis, kuris skatina mimikas”, – aiškina gydytojas.

Blokuoti nervinį impulsą galima chirurginiu arba cheminiu būdu. Dr. D. Radzevičius teigia, kad dabar operacijos atliekamos vis rečiau dėl galimų komplikacijų ir ne visuomet tiksliai prognozuojamo rezultato. Alternatyvi priemonė – į raumenį suleisti botulino toksino. Dėl jo poveikio raumuo ima susitraukinėti mažiau, ir raukšlė išsilygina.

„Botulino toksinas, kaip biologiškai veikli medžiaga, žinomas labai seniai, o medicinoje vartojamas kelis dešimtmečius. Juo gydomos neurologinės ligos, pavyzdžiui, spazminis paralyžius. Estetinėje medicinoje botulino toksinų injekcijomis slopinamas per intensyvus prakaitavimas ir koreguojama mimikos raumenų veikla”, – sako „DR klinika“ plastikos chirurgas dr. Dainius Balčiūnas.

Gydytojas, išmanydamas žmogaus anatomiją ir kiekvieno žmogaus ypatumus, su šiais preparatais gali pasiekti gerų rezultatų. „Čia yra subtilus menas, kaip pasiekti, kad sumažėtų raukšlių, tačiau veidas išliktų gyvas. Man patinka, kai aplinkiniai nepastebi, kad atlikta procedūra, bet sako: „O, kaip gerai atrodai!” – tvirtina specialistas ir pabrėžia, kad kiekviena procedūra gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį, todėl atlikti injekuojamąsias procedūras visame pasaulyje galima tik gydytojams.

Labiausiai puošia sveika oda

„Visi žinome, kad mūsų išvaizda labai priklauso nuo genų, tačiau kad ir kokie jie būtų svarbūs, ne mažiau svarbi epigenetika, tai aplinkos faktorių įtaka žmogaus organizmui. Nuo mūsų gyvenimo būdo priklauso, ar atsiskleis tam tikri genai, kitaip tariant, sveikai gyvendami galime neleisti atsirasti tam tikroms ligoms”, – teigia „Era Esthetic Avenue“ estetinės ir lazerinės medicinos klinikos dermatologė, medicinos vadovė Jurgita Stoškienė.

Tam, ar atsiskleis polinkis į tam tikras ligas ar senti anksti, svarbu pašalinti tai provokuojančius veiksnius – įvairius virusus, aplinkos toksines medžiagas, kurių gausu geriamajame vandenyje, ore, naudojamuose kosmetikos produktuose, buitinėse priemonėse, ir pasiekti, kad veiktų organizmo detoksikacinė sistema – kepenys, antinksčiai ir žarnynas. Pasak gydytojos, jie turi veikti vieningai. Tik tuomet galima kalbėti apie ilgaamžiškumą, sveiką organizmą, net lėtinių ligų remisiją. Atsisakius žalingų įpročių, cukraus, gliuteno, netoleruojamo maisto, alkoholio, neretai ir kavos, ši sistema gali atgimti ir žmogus tapti mažiau jautrus žalingam aplinkos poveikiui. Kilus stresui, galima padėti organizmui vartojant adaptogenines medžiagas, maisto papildus.

„Pasauliniuose estetikos medicinos kongresuose skelbiami moksliniai pranešimai apie mikrobiotos svarbą žmogaus organizmui. Ją sudaro net du kilogramai bakterijų – daugiau nei organizmo ląstelių. Jų išskiriami neuroendorfinai sąveikauja su endokrinine bei imuninėmis sistemomis, todėl kaip mes maitinamės, kaip rūpinamės savo žarnyno sveikata, taip jaučiamės ir taip atrodome”, – aiškina gydytoja.

J. Stoškienė pabrėžia, kad labiausiai žmogų puošia sveika ir graži jo oda.

„Šiuolaikinėje estetinėje medicinoje yra tikrai gausus spektras odos senėjimą lėtinančių procedūrų. Jomis galima atjauninti odą ir vos atsiradus senėjimo požymiams, ir jau jiems įsisenėjus. Tinkamai parinktos procedūros yra efektyvios senėjimo prevencijai”, – tvirtina specialistė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Uostamiesčio ligoninė atidarė modernų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrių
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) atidarė naują Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrių. Tai reikšmingas žingsni...
Prie šventinio stalo – su klausos sutrikimą turinčiu artimuoju: kaip išvengti klaidų?
Kalėdas būtų galima pavadinti smagių pokalbių, nuotaikingų istorijų, šiltų žodžių apsikeitimo švente. Ir ne veltui &ndas...
Kad virškinimo negalavimai neapkartintų švenčių
Gražiausių metų švenčių maratonas ir jaukūs susitikimai su šeima bei draugais dažnai yra neatsiejami nuo skalsių ir sunk...
 Ligonių kasos: keliaukite su Europos sveikatos draudimo kortele ir būkite saugūs
Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos...
Kava: tos pačios pupelės, tik kitoks skonis?
Gardžios kavos entuziastai žino, jog savo skoniais bei aromatais labiausiai pamaloninantis kavos puodelis gaminimas iš š...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų