Kodėl širdis, inkstai ir silpnesnis organizmas neatlaiko karščio?

Vasara jau seniai nebėra vien tik poilsio ir atostogų metas. Vis dažniau tai – ekstremalių temperatūrų sezonas. Europos aplinkos agentūros (EEE) duomenimis, vien 2024 m. karščio bangos Europoje nusinešė apie 70 tūkst. gyvybių, o 2023 m. šis skaičius siekė apie 48 tūkst. Dar neramesnė statistika skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO): kasmet Europos regione nuo aukštų temperatūrų miršta apie 175 tūkst. žmonių, o šis skaičius – sparčiausiai augantis iš visų klimato sukeltų sveikatos rizikų pasaulyje. 

Klimato kaitos padariniai keičia ne tik mūsų gyvenimo ritmą, bet ir tiesiogiai veikia gyvybines organizmo funkcijas, ypač širdį, inkstus bei silpnesnių, senyvo amžiaus žmonių organizmą. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai įspėja: kasmet augant karščio bangų skaičiui, ligoninėse daugėja ūmių sveikatos sutrikimų patiriančių pacientų

„Turime peržiūrėti savo vasaros įpročius – tai, kas anksčiau atrodė kaip nemalonus karštis, šiandien tampa rimta grėsme gyvybei. Ir tai aktualu ne tik sergantiems širdies ligomis, bet ir pacientams su lėtiniu inkstų nepakankamumu, dializuojamiems žmonėms, senjorams,“ – pabrėžia direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič.

Karštis „smogia“ ne tik širdžiai, bet ir inkstams

Karštis, drėgmė ir intensyvi saulė yra ne tik diskomforto, bet ir didesnės rizikos veiksnys. Organizmas karštyje stengiasi atiduoti kuo daugiau šilumos: plečiasi paviršinės kraujagyslės, didėja prakaitavimas, dažnėja širdies veikla. Tačiau šis natūralus prisitaikymas gali sukelti dehidrataciją, kurią dažnai nepelnytai nuvertiname.

„Didžiausią riziką karščių metu kelia tai, kad gausiai prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių elektrolitų: kalio, magnio, natrio, chloro, – aiškina B. Markevič. – Dėl skysčių netekimo kraujas tirštėja, tampa klampus, o tai drastiškai padidina krešulių susidarymo riziką. Krešuliai gali sukelti miokardo infarktą, insultą ar plaučių arterijos tromboemboliją. Be to, netekus elektrolitų, gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti permušimai ar net prieširdžių virpėjimas. Dažniau komplikacijos fiksuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems hipertenzija, diabetu ar vartojančių diuretikus.“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriaus su dializės poskyriu vedėja Alicija Bartašūnaitė-Afanasjeva akcentuoja, kad per karščius sutrinka kraujo apytaka inkstuose, o dėl padidėjusios dehidratacijos gali progresuoti lėtinis inkstų nepakankamumas. Kai kuriais atvejais – išsivystyti ūmus inkstų funkcijos sutrikimas. Inkstų funkcijos sutrikimai per karščius gali pasireikšti padažnėjusiu šlapinimusi, silpnumu, vėmimu ar net sąmonės praradimu.

„Inkstai yra vieni jautriausių organų skysčių trūkumui. Jie tiesiogiai priklauso nuo kraujotakos stabilumo, o karštyje ši pusiausvyra labai lengvai sutrinka,“ – aiškina vedėja – gydytoja nefrologė.

Kodėl senjorams būtina ypatinga priežiūra?

Senyvo amžiaus žmonės sudaro didelę rizikos grupę karščių metu. Jie dažnai nejaučia troškulio net ir esant stipriai dehidratacijai, vartoja daug vaistų, įskaitant diuretikus (šlapimą varančius), dėl kurių organizmas dar labiau netenka skysčių. Be to, daugelis senjorų turi lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas, inkstų ligos, Alzheimerio ar Parkinsono liga, kurios apsunkina organizmo gebėjimą reaguoti į šilumos stresą.

„Vyresnio amžiaus pacientams karštis gali pasireikšti neįprastai – ne perkaitimu ar troškuliu, o sumišimu, vangumu, padažnėjusiu kvėpavimu. Tai labai apgaulinga būklė ir dažnai pastebima per vėlai,“ – įspėja B. Markevič. Ji priduria, kad dėl pakitusio kraujagyslių tonuso vyresniems žmonėms svarbu vengti ilgo stovėjimo karštyje ar staigaus atsistojimo, nes tai gali sukelti galvos svaigimą, staigų kraujospūdžio kritimą ar net sąmonės praradimą.

„Kreipiamės ir į artimuosius – padėkite senyvo amžiaus ar sergantiems artimiesiems laikytis skysčių vartojimo režimo, saugotis karščio net tada, kai jie patys to nejaučia ar ignoruoja simptomus,“ – teigia gydytoja.

Skubiosios medicinos skyriaus realybė: karščio bangų metu išauga pacientų skaičius

Per karščius Skubiosios medicinos skyriuje pastebimai padidėja pacientų srautas. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės duomenimis, karščio bangų metu gerokai išauga besikreipiančiųjų skaičius, kurių didžiausią dalį sudaro pacientai, patyrę širdies ritmo sutrikimus (permušimus, prieširdžių virpėjimą), stiprią dehidrataciją, ortostatinį kolapsą (sąmonės netekimą dėl staigaus kraujospūdžio kritimo).

„Nerimą kelia tai, kad karščio poveikis vis labiau paveikia ir darbingo amžiaus žmones. Ypač tuos, kurie dirba lauke, fiziškai aktyvūs ar neskiria dėmesio poilsiui. Pirmieji simptomai – nuovargis, dusulys, galvos svaigimas – dažnai ignoruojami, kol būklė tampa kritinė,“ – pabrėžia B. Markevič.

Šie duomenys akivaizdžiai liudija, kad karštis yra ne tik diskomfortas, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai, reikalaujanti atsakingo požiūrio ir prevencijos.

Jūsų vasaros išgyvenimo vadovas

Vanduo, vanduo, vanduo. Būtina atstatyti prarastus skysčius. Minimalus skysčių kiekis turėtų būti 1,5–2 litrai per dieną, gausiai prakaituojant iki 2–3 litrų ir daugiau. Gerti nuolat, mažais gurkšneliais. „Troškulys – jau ženklas, kad organizmas patiria didelį skysčių deficitą, viršijantį 1 litrą. Todėl gerti reikia dar iki jam atsirandant“, – pataria B. Markevič. Tinkamiausias pasirinkimas – paprastas stalo arba mineralinis vanduo, turintis elektrolitų. Venkite alkoholio, kofeino ir energinių gėrimų, kurie skatina dehidrataciją.

• Venkite piko valandų. Saugiausia būti vėsesnėse vietose nuo 11 iki 17 valandos. Jei yra galimybė – kondicionuojamose patalpose, jei ne – užtikrinti gerą vėdinimą. Dėvėkite lengvus, šviesius, laisvus, natūralaus pluošto drabužius, dengiančius kūną, ir galvos apdangalą.
• Fizinis aktyvumas. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis per karščius reikėtų griežtai vengti fizinio aktyvumo, sodo, daržo ar ūkio darbų karščiausiomis valandomis. Intensyviai sportuoti saulėje yra itin pavojinga. Visus darbus ir lengvas treniruotes rekomenduojama atlikti ryto valandomis arba vėlai vakare.
• Dėmesys mitybai. Venkite sunkaus, riebaus, kepto, aštraus, rūkyto ir sūraus maisto. Pirmenybę teikite produktams, kuriuose yra daugiau kalio: daržovėms, vaisiams, uogoms, žalumynams. Sočiuosius gyvulinės kilmės riebalus keiskite augaliniais aliejais ir jūrinėmis žuvimis. Rauginti pieno produktai, tokie kaip neriebi varškė ar kefyras, yra puikus pasirinkimas.

„Kiekvienas turime mokytis atpažinti savo ribas. Karštis nėra tik diskomfortas – tai fiziologinis iššūkis, kuris gali baigtis labai skaudžiai, jeigu ignoruojame simptomus. Vasara turi džiuginti, bet džiugesys turi būti protingas, – reziumuoja B. Markevič. – Pastebėjus silpnumą, dusulį, širdies plakimo pakitimus ar sumišimą – būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.“