Perfuzininkai – pacientų retai matomi specialistai, be kurių nebūtų įmanomos itin sudėtingos atviros širdies operacijos. Šios profesijos atstovai yra neatsiejami Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos komandos nariai, atsakingi už dirbtinės kraujotakos sistemos valdymą operacijos metu, kai širdies ir (ar) plaučių funkcija yra laikiniai sustabdoma.
Perfuzininkai operacijų metu perima fiziologinių gyvybinių funkcijų palaikymą – jie valdo kraujo tekėjimą, užtikrina jo prisotinimą deguonimi, kontroliuoja kūno temperatūrą, hemostazės balansą bei skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Prof. Povilas Jakuška, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas, sako, kad perfuzininkas yra tas žmogus operacinėje, nuo kurio kartu su gydytoju anesteziologu tiesiogiai priklauso paciento gyvybinių funkcijų palaikymas operacijų metu. „Atliekant širdies vainikinių kraujagyslių, vožtuvų ar širdies persodinimo operacijas, paciento širdis yra tarsi išjungiama iš kraujotakos. Tuo metu būtent perfuzininkas palaiko reikiamą kraujotaką ir tuo pačiu – gyvybę“, – akcentuoja profesorius.
Monika Muraškauskaitė, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos perfuzininkė ir Lietuvos perfuzionistų draugijos pirmininkė, pabrėžia, kad šis darbas yra itin atsakingas ir reikalaujantis veikti ramiai, tiksliai bei greitai net pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. „Kiekviena diena reikalauja šimtaprocentinio tikslumo ir jokių klaidų. Operacijos dažnai trunka daug valandų, tad būtina ilgalaikė koncentracija ir gebėjimas priimti sprendimus kritinėmis situacijomis“, – tikina ji.
Perfuzininkė pasakoja, kad darbo diena prasideda nuo įrangos patikrinimo, kalibracijos ir sistemos paruošimo. „Vėliau vertiname pacientų duomenis, atliekame individualų paciento perfuzijos poreikių įvertinimą. Operacijos metu vykdome nuolatinę fiziologinių parametrų – kraujospūdžio, kūno temperatūros, kraujo dujų sudėties ir kitų rodiklių – kontrolę, kurie, esant poreikiui, gali būti koreguojami“, – teigia M. Muraškauskaitė.
Perfuzininkai dalyvauja visose chirurginėse procedūrose, kuriose reikalinga dirbtinė kraujo apytaka. Dažniausiai tai būna atvirosios širdies operacijos, kaip aortokoronarinis šuntavimas, širdies vožtuvų rekonstrukcija ar protezavimas, įgimtų širdies ydų chirurgija ir širdies bei plaučių transplantacijos bei pagalbinių mechaninės kraujotakos priemonių, kaip ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistema (EKMO) ar kontrapulsacijos intraaortiniu balionėliu (KIAB), prijungimo procedūros.
Perfuzininko darbas neįmanomas be specializuotos ir preciziškos medicininės įrangos. Dirbtinės kraujo apytakos aparatas – pagrindinė įranga, kuri laikinai pakeičia širdies ir plaučių funkcijas operacijos metu. Oksigenatorius prisotina deguonimi kraują ir pašalina anglies dioksidą (tarsi dirbtiniai plaučiai), o pagrindinis siurblys užtikrina nenutrūkstamą kraujo tėkmę – veikia lyg širdis. Taip pat naudojama kraujo šildymui ir šaldymui reikalinga įranga, kuri palaiko reikiamą kūno temperatūrą. „Visos šios sistemos yra tarpusavy susietos, leidžiančios realiuoju laiku koreguoti parametrus pagal individualų paciento fiziologinį atsaką“, – pažymi perfuzininkė.
Perfuzininko profesija dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos reikšmė modernioje chirurgijoje – fundamentali. Tai tarpdisciplininis darbas, reikalaujantis ne tik medicininių ir inžinerinių žinių, bet ir nuolatinio klinikinio budrumo bei preciziško proceso valdymo.