Kasdieniai pietūs ligoninėje – bulvių košė ir maltinis. Kas negerai?(1)

Malta mėsa su bulvių koše – kasdien tie patys pietūs buvo tiekiami mažiausiems Mažeikių ligoninės pacientams, - portalui VLMEDICINA.LT pasakojo viena moteris. Tačiau atsakingi asmenys tikina, kad ji paprasčiausiai neatskyrusi, kad kasdien tiekta malta mėsa – vis kitos rūšies. O bulvių košę apskritai esą galima kasdien valgyti.

Reklama

Mamos juokėsi

Nenorėjusi viešai prisistatyti moteris (vardas, pavardė portalui žinomi) tikino, jog vasario mėnesį Mažeikių ligoninėje gulėjusi su dukra stebėjosi, kad vaikams kasdien pietums būdavo duodama tas pats – bulvių košė su malta mėsa ir padažu. „Pusryčiai ir vakarienė buvo skirtingi, - pasakojo mažeikiškė. – Buvo labai keista. Net visos mamos juokėsi“.

Valgiaraštis – septynioms dienoms

VLMEDICINA.LT kreipėsi į Mažeikių ligoninės direktorių Albiną Lidžių, šis rekomendavo kreiptis į vyriausiąją slaugos administratorę Reginą Meištienę, kuri atsakinga už valgiaraščio suderinimą. Administratorė portalui paaiškino, kad kiekvieną dieną pacientams tiekiami vis kiti maisto produktai. Išgirdusi, kad, portalo žiniomis, vaikai kasdien garnyrui valgė bulvių košę, moteris atsakė: „Bulvių košė gali būti ir kasdien“. Tačiau valgiaraštis yra suderinamas septynioms dienoms, nuo pirmadienio iki kito pirmadienio, ir paskui vėl kartojasi. Todėl esą negali būti, kad valgė vienodą maistą.

Malta mėsa, bet vis kitokia

Mažeikių ligoninei maitinimo paslaugas teikiančios UAB ,,Kretingos maistas" mitybos skyriaus vadovė dietistė Aldona Blyžienė portalui aiškino, kad vaikų dietiniam maitinimui sudaromi valgiaraščiai pagal vaikų amžiaus grupes -A1, A2, A3, atsižvelgiant į maistinės ir energetinės vertės amžiaus normatyvus. A1 dieta skiriama vaikams nuo 7 iki 14 m., A2 dieta – nuo 3 iki 7 m.

„Šios abi dietos skiriamos, esant visiems susirgimams, kurie nereikalauja skrandžio ir žarnyno cheminio bei mechaninio tausojimo, - sakė A. Blyžienė. - A3 dieta skiriama vaikams nuo 1 iki 3 m. amžiaus. Ši dieta chemiškai ir mechaniškai tausojanti virškinimo traktą, todėl šios amžiaus vaikų grupės valgiaraštyje dominuoja malti mėsos patiekalai pietums“.

Pašnekovės teigimu, savaitės valgiaraštyje pietums numatyta vištienos tyrė, jautienos tyrė, kiaulienos ir vištienos kukuliai, virti garuose ir patiekiami su virtų ar troškintų daržovių garnyru. „Minimu konkrečiu atveju ir buvo patiekiami patiekalai, kurie numatyti A-3 dietos valgiaraštyje, - tvirtino dietistė. - Vyresnio amžiaus vaikams skirtų A-1 ir A-2 dietų valgiaraštyje pietums numatytas kiaulienos plovas, virta vištiena, troškinti balandėliai, šnicelis, patiekiamas su įvairių daržovių garnyru“.

A. Blyžienės teigimu, valgiaraštis, ligoninei pageidaujant, gali būti sudarytas ne vien savaitei, bet ir dviem. Jį suderinant vadovaujamasi Valstybinio visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės kokybės inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos, Lietuvos dietologų draugijos nurodymais.

Paprašyta nurodyti, kokiam skaičiui sveikatos priežiūros įstaigų UAB „Kretingos maistas“ teikia paslaugas, dietistė nurodė tik Mažeikių ligoninės pacientų skaičių – apie 180.

20-ies metų senumo įstatymas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė portalui aiškino, kad šiandien gydymo įstaigų pacientų dietinio gydymo tvarka reglamentuojama pagal seną, 1996-ų metų įstatymą.

„Jame neaprašoma situacija, kuomet ligoninės perka pacientų maitinimo paslaugą iš gamintojų. Žinoma, reikalavimai atskirų dietų sudėčiai, t.y. baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų maistinių medžiagų santykiui labai nekinta, bet šiame įstatyme nekalbama apie maisto produktų kokybę, įvairovę. O reikalingų maistinių medžiagų kiekį galima gauti ir su tais pačiais produktais. Tai ir yra ligoninių bėda, kad tenka tenkintis skurdžia maisto produktų pasirinkimo galimybe. Reikalingas įstatymo atnaujinimas, kuriuo būtų užtikrinama ne tik maistinė produktų vertė, bet ir maisto produktų parinkimo kokybė, įvairovė“.

Tiesa, gydytoja dietologė pabrėžė, kad dažniausiai stacionare pacientai gydomi apie septynias dienas, iš kurių dalis skiriama tyrimams. Tomis dienomis pacientai apskritai negali valgyti.

„Jeigu stacionare paskirta pacientui tinkama dieta, toks, kad ir vienodas maistas, nepakenks. Tačiau visuomet reikia atminti, kad maistas, o ypač sergančiam žmogui, svarbus ne tik kaip maistinių medžiagų šaltinis, bet ir komfortą suteikianti priemonė, - kalbėjo docentė. - Ligoninės valgiaraščio tikslas – adekvatus ligonio sveikatos būklei maistas. Yra sveikatos sutrikimų, kuomet paskiriama tam tikrą maistinę medžiagą didinanti dieta (pavyzdžiui, geležies), tačiau gulėjimo ligoninėje laiko tikrai neužtenka šiam rezultatui pasiekti. Tokiu atveju siekiama, kad stacionaro maistas neblogintų paciento būklės, ir rekomenduojamas atitinkamas maitinimasis namuose. Deja, dietiniam gydymui skirtą valgiaraštį galima padaryti puikų, tačiau lėšų stoka dažnai riboja maisto produktų parinkimo įvairovę“.