Kas Priėmimo skyriuje – ne už ačiū?
Kaip kiekvienam tėvui savas vaikas gražiausias, taip ir sava liga – didžiausia. Tačiau kokios nemokamos pagalbos reikėtų tikėtis ligoninės priimamajame, o už kurią būsite paprašytas susimokėti? Tokį klausimą „Bangai“ uždavę skaitytojai nepatenkinti Gargždų ligoninės Priėmimo skyriaus tvarka, kur kai kurios slaugytojų paslaugos yra mokamos. Tačiau ligoninė kategoriška – tai pacientai per daug nori iš skubiai pagalbai skirto skyriaus.
Nemokama – tik būtinoji
„Šeimos gydytojas išrašė leidžiamus antibiotikus, kuriais galiu gydytis namuose. Juos man suleisdavo Šeimos medicinos klinikoje, tačiau taip išpuolė, kad viena dozė liko savaitgaliui. Nuvykusi į Priėmimo skyrių sužinojau, kad tokia paslauga man kainuos 8,80 Lt. Sumokėjau, pati gi į veną vaistų susileisti nemoku. Tačiau ar tai nėra būtinoji pagalba, jei man privalu suleisti skirtus vaistus?“, – klausė gargždiškė.
„Taip, žmonės tikisi, kad Priėmimo skyriuje ir vaistus suleis, ir žaizdas perriš, ir lašelinę sulašins. Žinoma, to norima nemokamai, manoma, kad tai daryti mes privalome ar gal net tokios paslaugos prilygsta pirmajai pagalbai. Tačiau jei gydytojas poliklinikoje paskyrė leidžiamų vaistų, tai priskiriama planiniam gydymui. Pirmoji pagalba skirstoma pagal atskiras kategorijas, kurias yra reglamentavusi Sveikatos apsaugos ministerija“, – informavo Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Virgina Ruškienė.
Skubios medicinos pagalbos mastai skirstomi į keturias kategorijas. Pirmoji, įvardijanti gyvybei grėsmingus atvejus, pagalbą nurodo suteikti nedelsiant. Antroji – atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos neišvengiamai gresia pavojus paciento gyvybei, kai gydymas svarbus laiko prasme ar yra ypatingi skausmo atvejai. Trečioji skubios pagalbos kategorija nurodo potencialius atvejus, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti rimtas pasekmes, o pagalbą būtina suteikti per 30 min. Ketvirtoji kategorija įvardija atvejus, kai pagalba privalo būti suteikta per valandą, antraip paciento būklė gali pablogėti.
„Tačiau turbūt nėra buvę, kad Gargždų ligoninės priimamajame pacientai lauktų ilgiau nei nurodoma. Pas mus pacientų srautai nėra tokie, kokius jaučia uostamiestis“, – tikino V. Ruškienė.
Ne ekstra – mokami
Dar 2009 m. sveikatos apsaugos ministro patvirtinti mokamų paslaugų ligoninių priėmimo skyriuose įkainiai taikomi ir Gargždų ligoninėje. Pacientai, į priimamąjį kreipęsi Pirminės sveikatos priežiūros centro nedarbo dienomis ar valandomis, oficialiai privalo už tam tikras paslaugas mokėti.
Kraujo paėmimas arba vaistų injekcija į veną kainuoja 8,80 Lt, injekcija į raumenis – 6,17 Lt, lašelinė (10–30 min.) – 14,86 Lt, lašelinė (ilgiau kaip 30 min.) – 17,94 Lt, žaizdų perrišimas ar tvarstymas – 7,72 Lt ir kt.
Ar pacientai priešinasi apmokestintoms paslaugoms? „Taip, ir ypač Gargžduose. Jau tapo mada, kad savaitgaliais ligoninę užplūsta žaizdas persirišti norintys pacientai ar atsinešantys savo leidžiamų vaistų „pundukus“. Tačiau susimokėti niekas nenori, ginasi, kad yra socialiai drausti ir kaltina mus plėšikavimu. Suprantame, kad yra būtinosios pagalbos atvejai, vadinamieji ekstra – kvėpavimo, kraujotakos sutrikimai ar vaikų susirgimai ir kt. Tačiau ne žaizdų perrišimas“, – teigė V. Ruškienė.
Gudrauja ir močiutės
Priėmimo skyriuje dirbančios medicinos darbuotojos esą jau ne pirmus metus stebi įžūlią rajono gyventojų praktiką. „Mūsų žmonės įsigudrino, kad poliklinikoje dieną yra didžiulės eilės, reikia laukti talono vizitui pas gydytoją. Todėl poliklinikai 19 val. baigus darbą, važiuoja į priimamąjį. Žmonės žino, kad čia visada yra gydytojas, todėl prašo suteikti visą pagalbą, nors serga savaitę ar net tris. Gudraujama, nes priimamajame nėra eilių, vietoje bus padaryti tyrimai, jei reikės, ir rentgeno aparatu peršvies. Tačiau tokias problemas reikėtų spręsti dieną su savo šeimos gydytoju“, – dėstė V. Ruškienė.
Bendrosios praktikos slaugytoja Laima Blyškienė, dirbanti priimamajame, „Bangai“ teigė, kad skyrius jau įpratęs prie senyvo amžiaus žmonių gudravimo. „Labai dažnai būna, kad močiutės į priėmimą savaitgaliais ar po darbo valandų atvyksta jau su „tašytėmis“, tikėdamosi, kad vis tiek bus paguldytos į stacionarą“, – teigė medicinos darbuotoja.
Paklausta apie pacientų reakciją į mokamas paslaugas, L. Blyškienė patvirtino, kad visi atėjusieji dėl to tampa nelaimingi. „Žmonės ginasi, jog moka mokesčius, ir medicinos paslaugos jiems turi būti nemokamos. Iš geros širdies dar nė vieno neatstūmėme, bet iš tiesų reikia mokėti pinigus“, – teigė slaugytoja.
Visgi ligoninėje už tokias paslaugas moka ne visi – dalis pacientų nugali liedami įtūžį. Replikuojama, esą slaugytojai nieko nereiškia minutę dvi skirti vaistams suleisti, nes ji tai daryti įpratusi.
Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas teigė, kad būtinoji pagalba, kurią PSPC pacientams suteikia Gargždų ligoninė, yra apmokama pagal sutartį, kurios reikalauja Valstybinė ligonių kasa. Dėl darbo priimamajame esą taip pat galioja susitarimas, jog po poliklinikos darbo valandų jame pakaitomis budi ir ligoninės, ir poliklinikos specialistai. „Tačiau sutinku, kad nebūtinosios pagalbos atvejų apmokėjimas nėra visiškai išspręstas. Šeimos gydytojai retai skiria vaistus, kuriuos susileisti reikėtų savaitgalį, tačiau gali būti, kad tokių atvejų pasitaiko. Tačiau abejoju, ar pacientai specialiai eina į priimamąjį. Jei ir eina, jų srautas tikrai nėra didelis“, – įsitikinęs P. Serapinas. Jis pripažino, kad slaugytojų paslaugų klausimas išties nėra išspręstas.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad Pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC) turi dirbti visą parą arba sudaryti sutartis su ligonine nurodant, kokias paslaugas jos specialistai teiks pacientams centro nedarbo laiku. „Tačiau Klaipėdoje dalis PSPC dirbti visą parą nenori ir atsiranda problemų. Valstybinė ligonių kasa apmoka už skubios pagalbos suteikimo atvejus. Jei turime sutartį su įstaiga, jos pacientams pagalbą suteikiame nemokamai, jei ne, prašome susimokėti. Arba mokama už tai, kas nėra skubi pagalba. Tačiau tokių, kurie moka, nėra daug.
Žinoma, taip pat už paslaugas moka socialiai nedrausti asmenys. Tokie žmonės reiškia pretenzijas, tačiau jei pagalba turi būti skubi, niekas ligonio neklausia, mokės jis pinigus ar ne. Pagalbą suteikti privalome. Taip pat mokėti turi tie, kurie nori atlikti tyrimus, gauti lašelinę ir kt. Jei yra laiko, tokias mokamas paslaugas galime suteikti. Tačiau slaugytojos to nepraktikuoja, nes priimamajame darbo ir taip netrūksta. Per parą ligoninė priima po 300 ir daugiau pacientų.
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga tvirtino, kad ligoninės Priėmimo skyriuje beveik nėra tokių atvejų, kai pacientai norėtų, jog būtų suleisti vaistai. „Jei taip nutinka ir PSPC yra sudarę su mumis sutartį, sąskaitas siunčiame jiems. Jie yra įsipareigoję už paslaugas sumokėti, o mes iš pacientų pinigų neimame. Žinoma, jei žmogus be siuntimo ateitų pasidaryti tyrimų, tai kainuotų. Tačiau mūsų ligoninėje tikrai nėra tokios problemos, kad pacientai ateitų kitokių nei pirmosios pagalbos paslaugų. Bent jau nesu to girdėjęs iš gydytojų“, – teigė J. Sąlyga.
Gargždų ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoja V. Ruškienė teigė, kad į ligoninę per parą kreipiasi skirtingas pacientų skaičius, o pastarąją savaitę siaučiant virusams jų sulaukiama po 30 ir daugiau. „Tačiau jaučiame, kad Gargžduose priimamajame po ligoninių reorganizacijos pacientų stipriai sumažėjo. Anksčiau per metus priimamajame priimdavome daugiau kaip 2 000 pacientų, o dabar apie 1 400“, – apie pacientų srautą Priėmimo skyriuje sakė pavaduotoja.
Jolanta Venskutė,
Susiję straipsniai
