Kas gali pakeisti sintetinius maisto papildus?

 Šiandien Lietuvoje maisto papildų vartojimas jau vertinamas kaip epidemija. Žmonės perka iš bet ko, bet ką ir tikisi, kad tokiu būdu stiprina savo organizmą arba atlieka tam tikras kitas funkcijas. O papildų pasiūla didžiulė: sportuojantiems, imunitetui, lieknėjimui, atminčiai, akims, nėščiosioms, organizmo valymui ir t. t.

Galima pamanyti, kad tas ar kitas maisto papildas tiesiog daro stebuklus. Atkreipkime dėmesį į kai kurių iš jų aprašymus: vienas ir tas pats papildas padeda nuo galvos skausmo, mažina cholesterolį, stiprina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, kepenų ir viso virškinamojo trakto veiklą, atjaunina ląsteles ir pan. Kaip vienas ir tas pats preparatas gali tiek daug?

Net tokia didelė valstybė kaip Rusija yra labai susirūpinusi masišku papildų platinimu. Kai kurie akademikai teigia, kad papildai nėra vaistiniai preparatai. Daugybė papildų Rusijoje nebuvo įteisinti, buvo pareikalauta nutraukti klaidinančią jų reklamą. Jie negali būti naudojami ligoms gydyti, nes jų klinikinis efektyvumas nėra įrodytas. O platina juos specialios žmonių grupės, kurios lyg sektos psichologiškai apdorojamos savo biznį šioje srityje sukūrusių darbdavių.

Maistų ir papildų politika labai įdomi, ir nesutarimai dažniausiai tarp netradicinės ir tradicinės (akademinės) medicinos kyla dėl to, jog vieni ir kiti teigia, kad cheminiai preparatai kenkia žmonėms. Tokiu atveju geriausia pasikliauti vaistažolių galia. JCI tarptautinės organizacijos veikloje dažnai dalyvaujanti žolininkė Vida Bukauskienė teigia, kad žmonės turėtų žinoti, kad vaistinių augalų milteliai gali pakeisti sintetinius maisto papildus, tačiau jie dažniausiai apie tai nėra informuoti.

Pasak V. Bukauskienės, pats paprasčiausias ir vienas efektyviausių būdų stiprinti organizmą – vartoti sausų augalų miltelius. „Kad nekamuotų alkio jausmas, žmogaus organizme turi netrūkti įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Mokslininkai teigia, kad per pastaruosius 40 metų kai kurių mineralų ir vitaminų maiste sumažėjo net apie 80 proc. Jų trūkumą žmonės mėgina kompensuoti vartodami sintetinius maisto papildus“, – pasakoja žolininkė, seminarų lektorė.

Vida Bukauskienė teigia, kad sintetinių papildų efektyvumo mes nežinome, todėl pataria rinktis augalų miltelius: „Sausos vaistažolės sumalamos grūstuvėlyje arba sutrinamos tarp pirštų. Svarbu, kad milteliai būtų kuo smulkesni, nes greičiau ir stipriau juos įsisavina mūsų organizmas. Kavamale malti nepatariama, nes malant pakyla aukšta temperatūra ir žūva nemažai veikliųjų medžiagų. Taip pat reikia žinoti, kad sumaltos žaliavos veikliosios medžiagos labai greitai išgaruoja“.

Pasak žolininkės, miltelius reikia vartoti kartą per dieną, todėl savęs neįpareigosime nešioti su savimi ir nepamiršti juos suvartoti. Sumaltų miltelių šaukštelį reikia paprasčiausiai padėti ant liežuvio ir užgerti vandeniu. Lygiai taip pat vaistažolių milteliais galime apibarstyti paruoštus patiekalus, t.y. įberti į sriubą, pabarstyti mėsą ir t.t. Žoleles kiekvienas gali susirinkti pats, nes buvimas gamtoje yra taip pat nuostabus dalykas.

Renkantis reikalingas vaistažoles geriausia kliautis tam skirta literatūra arba pasitarti su žolininke. V. Bukauskienė teigia, kad maistas turi būti ir vaistas, tačiau viskas turi būti natūralu. Gamta mums duoda viską, net ir vaistus bei papildus, tik reikia mokėti, norėti ir stengtis tuo pasinaudoti.

„EKO redakcija“