Kardiologas R. Šerpytis paaiškino, kodėl gyvename trumpiau nei pietų europiečiai

„Kiekvieną dieną mes susiduriame su žmonių nesėkme ta prasme, kad žmonės negyvena, tiek kiek mes norėtumėme“, – sako VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Lietuvoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė – apie 77 metus ir tai, anot jo, yra reikšmingai mažiau nei Pietų Europos valstybėse. Vyrai Lietuvoje gyvena dar 10 metų trumpiau nei moterys. Tad kodėl mes gyvename trumpiau ir kaip pailginti gyvenimo trukmę? Gydytojas kardiologas atsako į šiuos kiekvienam svarbius klausimus, – pranešime žiniasklaidai rašo Ateities biomedicinos fondas. 

Net 50 proc. žmonių Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų

Pasak R. Šerpyčio, 2024 m. mūsų šalyje mirė 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023-aisiais, daugiausia nuo kraujotakos sistemos ligų. Tai yra net 50,8 proc. visų mirčių.

„Vidutinis išgyvenamumas mūsų šalyje prastas dėl to, kad žmonės nekontroliuoja savo rizikos veiksnių. Tai yra aukšto spaudimo ir didelio cholesterolio. Pateiksiu šiek tiek statistikos: gyvenimo būdas ir dieta mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lemia net 50 proc., aplinkos užterštumas – 20 proc. ir medicininė pagalba – tik 10 proc.“, – teigia gydytojas.

Mažesnis spaudimas mažina tikimybę patirti insultą ar infarktą

Anot jo, turint aukštą spaudimą ir padidėjusį cholesterolį ir to negydant laukia skaudžios pasekmės.

„Prieš metus publikuotos kraujospūdžio gydymo gairės ir reikšmingai sugriežtinta kontrolė. Visi pacientai, turintys 140/90 mmHg ir didesnį kraujospūdį, privalo gydytis. Analizuojant didžiųjų arterinio kraujospūdžio tyrimų rezultatus pastebėta, kad asmenys, kurių sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mmHg, turi net 24 proc. mažesnę tikimybę patirti insultą ar miokardo infarktą, palyginti su tais, kurių kraujospūdis siekia mažiau nei 140 mmHg“, – teigia jis.

Nežymiai padidėjusį kraujospūdį, anot R. Šerpyčio, reikėtų gydyti be vaistų – mažinti kūno svorį, sveikiau maitintis, riboti alkoholį, nerūkyti ir sportuoti.

Dar vienas tyrimas, kurį anot jo, bent kartą reikėtų pasidaryti kiekvienam – lipoproteino (a) tyrimas, kuris parodo plačiai paplitusį genetinį cholesterolio apykaitos sutrikimą. Jei yra didesnė nei šio lipoproteino norma, vadinasi, genetiškai turite padidėjusią širdies ir kraujagyslių, pavyzdžiui, aterosklerozės, ar vožtuvų ligų riziką.

„Tie, kurių aukštas cholesterolis, ateroskleroze suserga gerokai anksčiau. Sveikai gyvendami, sportuodami ir gerdami vaistus nuo cholesterolio galime stipriai sumažinti šią riziką“, – sako R. Šerpytis.

Kaip atpažinti miokardo infarktą?

Anot gydytojo, turint aterosklerozę padidėja ir miokardo infarkto tikimybė. Kaip teigia jis, vieni palengva silpsta, jaučia skausmus, dusulį, tačiau nemažą dalį žmonių miokardo infarktas ištinka netikėtai, nes kraujagyslės staiga užsikemša dėl aterosklerotinės plokštelės plyšimo.

„Pagrindiniai šios ligos simptomai – stiprus, staigus skausmas už krūtinkaulio, kuris plinta į visą kūną, labiausiai į kairę ranką, nugarą. Kiti požymiai gali būti silpnumas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas ir nerimas. Pirmoji pagalbą pajutus tokius simptomus – išgerti aspirino, nitroglicerino ir iš karto kviesti greitąją. Laikas – kertinis aspektas šioje situacijoje“, – teigia gydytojas.

Net 6 iš 10 turinčių Frenko raukšlę, serga širdies ligomis

Tai, kad reikėtų susirūpinti savo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, anot kardiologo, galima atpažinti ir vizualiai.

„Net 6 iš 10 turinčių vadinamąją Frenko raukšlę, serga širdies ligomis. Frenko raukšlė – įstriža raukšlė ausies spenelyje ir užuomina, kad žmogaus kraujagysles gali žaloti aterosklerozė“, – pabrėžia kardiologas.

R. Šerpytis sako, kad išlaikyti puikią sveikatą galima keliais paprastais būdais: nepersivalgyti, sportuoti, nerūkyti, nevartoti dideliais kiekiais alkoholio, mažinti antsvorį, jeigu jį turite, ir stebėti savo rodiklius – gliukozę, kraujo spaudimą ir cholesterolį.