Kankina nerimas? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

Nerimą dėl pandemijos pakeitusi įtampa dėl Rusijos karo Ukrainoje ir toliau sekina daugelio gyventojų psichiką. Tačiau dienoms po truputį šylant, dalis žmonių randa būdą atsipalaiduoti – pasinerti į žemės darbus ir užsiimti sodininkyste.

Reklama

Pasak psichologės Rositos Pipirienės, žmogus yra gamtos dalis, tačiau šiandieną daugeliui ėmė trūkti ryšio su žeme.

„Žmonės mieste turi labai nedaug galimybių kur žemę paliesti, ypač tie, kurie gyvena daugiabučiuose. Nusiperka nuskintų gėlių ir jas pasimerkia – tik tiek. O dabar, kai išorėje vyksta nevaldomi procesai, itin emociškai svarbus tapo įsižeminimo principas. Kaip su stresu tvarkosi kai kurie žmonės? Jie pradėjo balkonuose auginti pomidorus, prieskonines žoleles. Tie, kurie turi kad ir mažą žemės plotelį užmiestyje, pavasarį dingsta iš miestų ir žemėje sukišę rankas ilsisi“, – sako ji.

Geriau nei sporto salėje

Darbas sode ar darže suteikia malonų fizinį nuovargį. Anot psichologės, dažnai netgi geresnį nei nuo sporto salių ar bėgiojimo.

„Sode ar darže yra dar ir rezultatas, suteikiantis prasmės jausmą. Pasodini sėklas ir lauki, kol augalas užaugs. Turi jį prižiūrėti. Kai viskas aplink taip neapčiuopiama, atsiranda poreikis bent kažkur turėti aiškumo. Kai augalas ar daržovė išdygsta – tai dar suteikia ir džiaugsmo. Negana to, žmogus patiria ir galios jausmą užsiimdamas su savo augalais, medžiais ar vaiskrūmiais“, – atkreipia dėmesį R. Pipirienė.

Ji tęsia sakydama, kad būdami lauke kvėpuojame švaresniu oru. Be to, viskas, kas susiję su gamtos ritmu, suteikia žmogui psichologinio saugumo jausmą.

„Tai kur kas vertingiau nei laiką leisti skendint nerime. Ir miegas pagerėja. Grįžę iš lauko darbų galime tiesiog natūraliai užmigti – nereikia joki migdomųjų, nes įkyrios mintys nebeatakuoja. Tai labai gera nemigos profilaktika“, – akcentuoja psichologė.

Kaip saugiai kapstytis žemėse?

Kad ir kokią psichologinę ir fizinę naudą teiktų sodininkystė ar daržininkystė, sveikatos priežiūros specialistai pataria saugotis sužeidimų užsiimant šia veikla, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra ypač pavojinga, mat kyla grėsmė užsikrėsti stablige. Dėl šios priežasties dirbant būtina dėvėti tvirtos medžiagos pirštines, atsargiai elgtis su aštriais įrankiais: kauptukais, grėbliais, žirklėmis.

Užsikrėsti stabligę sukeliančiomis bakterijomis galima net ir neturint gilios žaizdos – tai priklauso nuo jos užterštumo žemėmis bei žmogaus atsparumo. Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai.

Tikėtina, kad būtent dėl pavojaus užsikrėsti stablige sodininkai yra linkę dažniau skiepytis. Praėjusiais metais „Kantar“ atlikto tyrimo duomenimis, sodininkai yra labiau linkę skiepytis nei likusi visuomenės dalis. 66,3 proc. jų pasisako už tai, kad skiepai yra veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų, kai su šiuo teiginiu sutinka 56,2 proc. likusių apklaustųjų.

Stabligė yra bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuria užsikrėtus galimas sunkus sveikatos pablogėjimas ar netgi mirtis. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais – traukulių metu gali net plyšti raumenys ir lūžti kaulai.

Rizika susirgti šia liga kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas durtines žaizdas, mat stabligės sukėlėjai yra plačiai paplitę gamtoje. Jų randama tiek gyvūnų, tiek ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjai su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu gali ilgai išbūti gyvybingi.

Labiausiai saugotis turėtų tie, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos arba po paskutiniosios vakcinos praėjo daugiau kaip 10 metų. Ši infekcija yra gerokai pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims dėl galimų komplikacijų.

Suaugusiesiems rekomenduojama skiepą nuo stabligės kartoti kas 10 metų, vakcina – nemokama.