Ketvirtadienis, 2024.05.23
Reklama

Kam išgyventi, o kam mirti – sprendžia biurokratai

vlmedicina.lt | 2014-11-10 17:56:27

Minint Tarptautinę neuroendokrininių navikų (NE) dieną lapkričio 10-ąją Seime surengta konferencija-diskusija „Kas Lietuvoje laukia žmogaus, susirgusio kasos neuroendokrininiu naviku?“. Renginyje dalyvavę medikai bei politikai diskutavo, kodėl Lietuvoje šia reta liga sergančių pacientų gydymo prieinamumas labai atsilieka nuo kitų ES šalių, netgi nuo kaimyninės Estijos. Ypač problemiškas yra kasos NE navikų gydymas. Šių susirgimų šalyje kasmet diagnozuojama vos apie 10, tačiau paraiškos gydyti dažniausiai atmetamos.

Konferencija
Konferencijos organizatorių nuotr.

Konferencijos organizatorės Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės teigimu, visuomenė privalo atpažinti šios klastingos ligos požymius, o specialistai ir politikai užtikrinti, kad sergantieji laiku gautų reikiamą pagalbą.

Gydymo procesas – biurokratijos gniaužtuose

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kasos retos ligos NE naviko gydymas turi būti kompensuojamas pateikus individualų prašymą, todėl medikai priversti rašyti biurokratinius raštus ir prašyti gydymo kiekvienam sergančiajam atskirai. Specialistai atvirai kalba apie tai, kad itin retais kasos NE navikais sergantiems pacientams dažniausiai tenka pranešti, kad gydymas kompensuojamas nebus. Toks atsakymas sergantiesiems – mirties nuosprendis.

Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininko dr. Alvydo Česo teigimu, prašymų rašymas ir laukimas yra didelė problema, kuri visą procesą ištęsia iki kelių mėnesių. „Jei būtų alternatyva – pasirinktume, bet vienintelis kelias pacientui gauti gydymą – tai gydytojo paraiškos bei jose išdėstyti argumentai. Mirtina liga sergantys pacientai laukia greitų atsakymų. Medikai yra priversti žiūrėti pacientui į akis ir laukti atsakymų dėl gydymo skyrimo ar neskyrimo“, - aiškino dr. A. Česas.

Nacionalinio vėžio instituto direktorius dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus teigimu, NE navikai yra specifinė liga, kuriai reikalingas specifinės diagnostikos technologijos bei gydymas, kuris Lietuvoje yra suteikiamas įsteigtuose trijuose ligos kompetencijų centruose. Tačiau specialistai pastebi, kad nors kompetencijos centrai ir yra įsteigti, tačiau gydymą gaunančiųjų pacientų skaičius išlieka mažas.

Konferencija
Konferencijos organizatorių nuotr.

Valstybės rūpestis savo ligoniais – per mažas

Kauno klinikų onkologijos skyriaus vadovės Doc. Rasos Jančiauskienės teigimu, kuo daugiau valstybė investuoja į savo piliečių sveikatos priežiūrą, tuo mažiau žmonių miršta nuo klastingų ligų. „Lietuvoje šiandien 55 proc. susirgusiųjų vėžiu – miršta. Situaciją būtų galima pakeisti, jei pacientų gydymas būtų vykdomas tik specializuotuose centruose, o gydymą jiems paskirtų daugiadalykinės specialistų komandos, sudarytos iš įvairių sričių medikų“, - aiškino R. Jančiauskienė. Specialistė taip pat pastebi, kad mažai grupei NE navikus turintiems asmenims valstybė turėtų kompensuoti radiologinius tyrimus kompetencijos centruose Europoje, jei to negalima daryti Lietuvoje, bei pagerinti medikamentinio gydymo prieinamumą.

„Per pastarąjį dešimtmetį diagnostika tikrai patobulėjo. Histologinio tyrimo metu tiriami specifiniai naviko žymenys, nustatomnas piktybiškumas, kuris svarbus parenkant gydymą. Taip pat visiems prieinamas chirurginis gydymas, tačiau su medikamentinio gydymo prieinamumu problemų yra. Mes dažnai negalime taikyti net senosios chemoterapijos, kadangi vaistai nėra tiekiami – Lietuva, kaip maža rinka, neįdomi tiekėjams. Paprastai juos atsigabename per du mėnesius paciento ar ligoninės pastangomis, bet tai pernelyg ilgas laiko tarpas, kad turint omenyje, kad liga išplitusi ir metastazavusi. Nei šiuolaikinė chemoterapija, nei biologinė terapija neprieinama – tik atskirais atvejais pavyksta ją gauti“, - sakė medikė.

Pasak pranešėjos, vaistų kompensavimo srityje yra itin keistų kuriozų. Pavyzdžiui, galioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, leidžiantis retomis ligomis sergantiems pacientams kompensuoti medikamentus, neturinčius indikacijos gydyti tą retą ligą, tačiau jau kompensuojamums kitoms indikacijoms. Šiuo atveju nekalba apie medikamento efektyvumą, terapinę vertę, statistiškai reikšmingą bendrąjį išgyvenamumą, užtenka fakto, kad medikamentas yra kompensavimo sąraše. Tačiau jeigu kliniškai įrodyta, kad vaistas tinka gydyti kasos NE, jis jau taip lengvai nekompensuojamas. Onkologė negalėjo atsistebėti tokia valdininkų logika.

Sveikatos apsaugos sistemos institucijų specialistai teisinosi, kad retų ligų gydymui skiriamas biudžetas yra ribotas, ir pripažino, kad šiuo metu iš tiesų tenka iš 10 pacientų, kuriems reikia modernaus gydymo, atrinkti tuos du, kuriems jo reikia labiausiai.

D. Mikutienės teigimu, susidariusią situaciją galėtų pagerinti vykdomas vėžio registras bei biurokratinės naštos nuėmimas nuo gydytojų pečių. „Gydytojui kiekvieną dieną reikia atlaikyti akistatą su pacientu. Ne gydytojo reikalas rinkti straipsnius, rašyti ir įrodinėti, kad jo pacientams reikia gydymo. Gydytojo pareiga – gydyti, o valdininkai turi suteikti jam sąlygas dirbti“, - aiškino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį
Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kuri tikrai dar negalvoja apie jokias ligas, juo...
Klaipėdoje atlikta pirmoji Baltijos šalyse unikali skrandžio operacija
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji...
Širdies nepakankamumas gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių
Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia...
Prof. F. Jankevičius: „Darbas Santaros klinikose – tai nenutrūkstantis žaidimas aukščiausioje lygoje"
Darbas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose sukasi aplink pagrindinę ašį – pacientą – visų pa...
Vaikų širdies sveikata: krūtinės skausmas retai susijęs su širdies problemomis
Krūtinės ląstoje yra ne tik širdis, bet ir plaučiai, raumenys ir kaulai, tad krūtinės skausmas vaikams dažnai yra susiję...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų