Proveržis gydant retus piktybinius navikus
Šiandien, lapkričio 10 d. visame pasaulyje minima Neuroendokrininių (NE) navikų diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į labai specifinius ir retus piktybinius navikus. Jais Lietuvoje kasmet suserga apie septyniasdešimt žmonių, kurie iki paskutiniųjų ligos stadijų nejunta jokių simptomų arba simptomai sutampa su būdingais kitoms ligoms požymiais.
„Neuroendokrininiai navikai – tai labai specifinė piktybinių ligų grupė, – sako Nacionalinio vėžio instituto Neuroendokrininių navikų kompetencijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė. – Šie navikai išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Navikų sekretuojamos biologiškai aktyvios medžiagos dažnai sukelia specifinį sindromą, vadinamą karcinoidiniu. Jam būdingi karščio ir raudonio pylimo epizodai, viduriavimas, dusulys, širdies veiklos sutrikimai ir kt.“
Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakte (70 proc. atvejų), ir plaučiuose (25 proc. atvejų), tačiau jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose ir kt.
„Per pastarąjį dešimtmetį NE navikų diagnostika tikrai patobulėjo, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – NE navikų diagnostikoje naudojami specifiniai radiologiniai (somatostatinų receptorių scintigrafija, DOTATOC) ir laboratoriniai tyrimai (chromograninas A, neuronospecifinė enolazė). Histologinio tyrimo metu tiriami specifiniai naviko žymenys, nustatomas piktybiškumo laipsnis, mitozinis aktyvumas, kuris svarbus parenkant gydymą“.
NE navikų gydymas apima onkologijoje dažnai naudojamus metodus – chirurginį gydymą, chemoterapiją, novatoriškus biologinės terapijos preparatus bei specifinius gydymo metodus – somatostatinų receptorių analogus, radionuklidų terapiją ir kt. Pasak gyd. E. Baltruškevičienės, labai svarbu mokėti atpažinti NE keliamus simptomus, atlikti specifinius tyrimus šiai retai ir išskirtinei ligai diagnozuoti bei parinkti tinkamą efektyvų gydymą. Juk net ir išplitusia liga sergantys, teisingai gydomi pacientai išgyvena iki 8–10 metų.
2008 m. ir 2011 m. paskelbtos Europos Parlamento ir Tarybos Retų ligų direktyvos, kuriose retos ligos įvardytos kaip prioritetinė medicinos sritis, paskatino šių ligų gydymą koncentruoti Retų ligų kompetencijos centruose, kuriuose veikia multidisciplininė specialistų komanda. Tai leidžia specialistams telkti pacientus šiuose centruose, kaupti patirtį ir žinias apie šių navikų gydymą. Lietuvoje šiuo metu veikia keletas NE navikų kompetencijos centrų didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninėse.
„Nacionalinis vėžio institutas yra tarptautinius standartus atitinkantis Europos vėžio institutų organizacijos akredituotas vėžio centras, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Jis atitinka ir neuroendokrininių navikų kompetencijos centrui keliamus reikalavimus: jame yra būtina diagnostinė įranga, dirba patyrę specialistai, o svarbiausia – mūsų Institute jau sukauptas multidisciplininės komandos darbo patyrimas. Tai labai svarbu diagnozuojant, gydant ir stebint sergančiuosius neuroendokrininiais navikais. Juk dėl jų retumo bei išskirtinumo diagnostikos, gydymo ir stebėsenos atžvilgiu geriausių rezultatų pasiekiama juos gydant būtent tokiuose specializuotuose centruose“.
Lietuvoje per pastaruosius keletą metų matomas progresas NE navikų diagnostikos ir gydymo srityje – įkurti jau minėti NE kompetencijos centrai, atsivėrė naujos diagnostikos galimybės (somatostatinų scintigrafija, chromogranino tyrimai), didėja vaistų prieinamumas, kaupiama patirtis. Ateityje tikslinga toliau gerinti NE navikų priežiūrą ir gydymą bendradarbiaujant su didžiaisiais NE kompetencijos centrais užsienyje, toliau didinant naujausių vaistų bei gydymo metodikų prieinamumą.
Nacionalinio vėžio instituto informacija
Susiję straipsniai
