Ketvirtadienis, 2024.07.18
Reklama

Kalbėti apie sveikatą – vadinasi, kalbėti apie gyvenimą

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-04-23 00:02:16

Diana Laurynaitienė ir Edita Jaskelevičienė baigė akademines medicinos studijas, tapo gydytojomis. Apie ligas tarsi žinojo daug ką, tačiau kirbėjo klausimas: „O kaip sveikata?“ Todėl jau beveik 20 metų jos gilinasi į natūralius gydymo metodus ir kviečia pacientus savo gyvenime ieškoti harmonijos ir sveikatos. Portalo skaitytojams siūlome jų patarimus būti sveikiems ir laimingiems.

Edita Jaskelevičienė ir Diana Laurynaitienė
Iš kairės: Edita Jaskelevičienė, Diana Laurynaitienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Apie ligas

Liga – ženklas, kad gyvenime kažką darome ne taip: gal mąstome pesimistiškai, per mažai judame, per mažai mylime patį gyvenimą, savo darbą, pykstamės su artimaisiais ar kaimynais, o gal pasirinkome ne sau skirtą profesiją ir tuo skriaudžiame save arba kitus. Liga – signalas sustoti ir patyrinėti, permąstyti bei pakeisti gyvenimą. Jei nuolat pasikartoja situacijos ar įvykiai, pamąstykime, ko mums labiausiai trūksta ir ką reikia išmokti. Tačiau keistis turi norėti pats žmogus. Jei nesistengs jis pats, niekas nepadės.

„Liga yra didžiulė dovana. Svarbu sugebėti ją priimti, įžvelgti teigiamą pusę, nes tai skatina mūsų vidinį augimą, naujų savybių ugdymą, o gal net kviečia į paties gyvenimo keitimą ar profesijos peržiūrą“, – pabrėžia gydytoja Edita.

Skausmas – tik ligos simptomas, kuris atskleidžia, kad organizme yra sutrikimų. Jis yra būtinas, nes praneša, kad organizmui reikia pagalbos, be jo daug operacijų būtų pavėluotų. Jis mums pasako, kuri vieta pažeista. Tačiau priežasčių visada reikia ieškoti ne tik fiziologiniuose sutrikimuose, bet ir emociniuose išgyvenimuose bei gyvenime.

Apie ilgaamžiškumą

Žmogus gali gyventi 120–140 metų. Tačiau realybė ne visada džiugina. Vis dėlto įmanoma sulaukti šimtmečio ir gyventi produktyviai.

Nuo moters labiausiai priklauso, kaip realizuos save vaikai ir vyras, kaip jie supras gyvenimą. Taigi tai stipriai veikia ir visos šeimos sveikatą. Todėl turime būti išmintingos ir ugdyti savo moteriškumą. Moterims dabar trūksta švelnumo, nuoširdumo, rūpinimosi, išmintingo nuolankumo. Kai moterys renkasi kelią „mes viską žinome“, „viską galime pačios“, tai sutrikdo Jin ir Jan –harmonijos bei sutarimo – gyvybės pagrindą.

Ilgaamžiškumui taip pat svarbus stiprus imunitetas. Ir mes jį galime ugdyti, rūpindamiesi kūno judrumu (sportu), minčių ir emocijų švara bei pozityvumu.

Žmogus jaunas ir gyvas yra tada, kai džiaugiasi pačiu gyvenimu, kai juda, mąsto, siekia žinių, bendrauja, nesvarbu, kiek jam metų. Kai sėdi ant lovos krašto ir nieko jau nenori, tingi gyventi ir kurti gyvenimą – jis yra senas.

Diana Laurynaitienė
Diana Laurynaitienė. © VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Apie sveikatą

Kalbėti apie sveikatą – vadinasi, kalbėti apie gyvenimą. O ji priklauso nuo aplinkos (vartojamo maisto, vandens, paveldimumo), medicinos, bet 50 proc. – nuo paties žmogaus.

Todėl stebėk savo mintis, jos tampa žodžiais. Galvok, ką sakai, tai tampa veiksmais. Žiūrėk savo veiksmų, jie formuoja charakterį.

Yra dvi dienos per metus, kai mes negalime nieko pakeisti: tai – vakar ir rytoj. Pagrindinė galia yra DABARTYJE. Todėl pradėti keistis pačiam ir keisti savo gyvenimą būtina ŠIANDIEN. Jei atidėliojama, vadinasi, žmogui kažkas trukdo keistis. Bet tas stebuklingas rytojus gali ir neateiti.

Mes sveikatą galime užsitarnauti, mankštindami kūną, vaikščiodami, maudydamiesi pirtyje ir t. t. Ne veltui japonai pataria tinginiams per dieną nueiti 3,5 km (5000 žingsnių), pradėjusiems rūpintis savimi – 7 km, o tai yra 10 000 žingsnių. Todėl judėkime, jei norime būti sveiki ir ilgai produktyvūs.

Yra paskaičiuota, kad žmogaus galvoje per parą sukasi apie 50–60 tūkst. minčių. Kiek iš jų teigiamų? Būtina keisti mintis ir tai įmanoma, tik reikia stebėti, ką galvojame, nes jos lemia mūsų savijautą. Yra įvairių praktikų, kaip keisti mintis. Pradėkite nuo paprastų dalykų: jei dantis valotės dešine ranka, pabandykite kaire; arba išeikite pro duris atbuli. Paprasta, bet tai veikia.

Apie emocijas

Emocijos labai svarbios ir nereikia jų bijoti, ypač neigiamų. Būtina mokytis pamatyti savyje kilusias emocijas, nes jomis sužeidžiame kitus ir save. Emocijos sukelia stiprius biocheminius pakitimus mūsų kūne, o tai gali sukelti sutrikimus ar ligas. Be galo svarbu, kad emocijos neliktų užgniaužtos viduje ir nesinešiotume jų mėnesių mėnesiais. Supykome – nukreipkime galingą emocijų energiją geriems darbams: išneškime šiukšles, patvarkykime aplinką, apibėkime apie namą, padarykime mankštą ir nusiraminsime.

Kiekviena neigiama emocija turi savo taikinį – tam tikrą organą. Pavyzdžiui, pyktis veikia kepenis, liūdesys – plaučius, baimė – inkstus, grubumas, puikybė kitų kaltinimas sutrikdo širdies ir kraujotakos veiklą.

Svarbu suprasti, kad moterys – tai didžiulė emocijų jūra. Nuo mažens mergaites reikia mokyti suprasti ir suvaldyti emocijas bei nukreipti kūrybine linkme jų galingą energiją. Jei nepavyko susivaldyti ir ką nors aštraus pasakėme savo antrajai pusei, apsikabinkime ir pasakykime: „Brangusis, čia aš taip moteriškai pasikarščiavau, atsiprašau“. Nepažeisime jo vyriškumo ir išvengsime konflikto. Išmokti atsiprašyti ir atleisti – tai galinga pagalba sveikatai ir gyvenimo gerovei.

Mes, moterys, turime išmokti valdyti savo emocijas, o tada padėsime ir vaikams, ir vyrui tvarkytis su jomis. Moterys galingos savo švelnumu, rūpestingumu, kantrybe, taikingumu. Mums suteikta galia kurti gyvybę savyje, vadinasi, ir aplinkoje bei visame gyvenime. Jei nemokame tvarkytis su savo emocijomis, vyrai išsigąsta mūsų emocijų galingumo, tai lemia nesusikalbėjimą, kelia konfliktus, tai gali būti ir viena iš priežasčių, vedančių vyrus į pesimizmą, alkoholio vartojimą.

Moters prigimtis kviečia būti optimistėmis, švelniomis, išmintingomis, skleisti džiaugsmą, atjautą ir taikingumą.

Edita Jaskelevičienė
Edita Jaskelevičienė. © VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Apie tikėjimą

Kas tai yra Tikėjimas? Įsiklausykite, kaip šis žodis skamba: tik + ėjimas – Dievo link. Tai – ėjimas ieškojimo keliu, siekis pažinti gyvenimo prasmę ir ugdyti dorybes. Jei bijote žodžio „Dievas“, vadinkite jį Šviesa, Aukščiausiąja jėga ir t. t. Tikėjimas Dievu ir gyvenimo prasmingumu suteikia stiprybės sveikatai.

Apie santykius

Žmogaus santykiai su žmogumi – svarbiausia kiekvieno užduotis, grindžianti kelius į sveikatą. Išmokime atstatyti sugriautus, atšalusius tarpusavio ryšius, susitaikykime, pakeiskime požiūrį į žmones, įkvėpkime aplinkinius optimizmu. Užteršti bendravimo santykiai teršia mus pačius ir kenkia sveikatai. Nesisveikindavote su kaimynais? Pradėkite tai daryti. Jus erzina, kad kaimynas laiptinės nešluoja? Iššluokite patys. Susibarėte? Atsiprašykite, apsikabinkite. Visur ieškokite džiaugsmo ir pirmi skubėkite pasidalinti taikingumu, nes tai kuria sveikatą ir gyvenimo sėkmingumą.

Apie dėkingumą

Dažnai žmogus pradeda sirgti, nes nemoka būti dėkingas ir vertinti to, ką turi. Gyvenimo prasmė – ne turtai. Mažai kas gyvenimo pabaigoje apgailestauja, kad nenusipirko jachtos ar naujo namo. Gaila būna, kad per mažai apsikabino, dėkojo, džiaugėsi. Svarbus vaistas – būti dėkingam už gyvenimą ir džiaugtis kiekviena diena, patirtimi.

Žmogus žmogui yra didžiausia dovana. Nepamirškite, kad tas žmogus, kuris tau dabar trukdo, tarkim, verkiantis vaikas bažnyčioje ar plepus kaimynas kine, yra didžiausia dovana. Jis parodo, kad nemokame iki galo mylėti, kantriai priimti šios situacijos. Pykdami mes sau kenkiame ir „susiteršiame“, kaip ir suklupę baloje.

Apie ekologiją

Aplinkoje yra gausybė įvairių rūšių toksinų. Bet būtina nepamiršti, kad stiprūs teršalai yra ir psichologiniai. Žmogus, kuris kaltina, keikiasi ir piktinasi, kad aplinka yra užteršta, pats save teršia ir šalia materialių šiukšlių skleidžia emocines (neigiamų minčių) ir psichines šiukšles. Svarbu kiekvienam suprasti ir ugdyti minčių bei emocijų ekologiją. Įkvėpkime savo pavyzdžiu vaikus aplinkos švarai, šiukšlių rinkimui, rūšiavimui bei minčių, jausmų ekologijai, kalbos švarai. Ugdykime atsakomybę už savo poelgius ir valykimės. Juk ne veltui Dievas duoda sunkių situacijų, per jas mes galime atrasti, ko ši situacija mus moko, ir galime keisti savo požiūrius į gyvenimą.

Sergantis kūnas rodo, kad pažeista mūsų minčių ir emocijų ekologija. Jei žmogus per daug kategoriškas, griežtas ar „viską žino“ (teisuolio sindromas), nenuostabu, jei jam prasideda sutrikimai kūne, kurie gali pasireikšti sąnarių problemomis, kraujospūdžio, širdies negalavimais ar kitomis ligomis. Giliai užslėptas pyktis skatina kepenų sutrikimus, virškinimo problemas ar tulžies pūslės akmenligę. Kiekvienas organas turi savo charakterį.

Mityba - svarbi sveikatos grandis, maistas gali mums tapti vaistu. Tačiau jei nevalysime savo minčių ir netvarkysime emocijų, nepadės ir puikiausi produktai. Pyktis, puikybė, baimė, įsiskaudinimai ir kitos neigiamos emocijos skatins organizme puvimo ir rūgimo procesus. Dėl džiugesio trūkumo gali pradėti kentėti kasa, vargti kepenys, galimi širdies sutrikimai. Emocijos, išgyvenant gyvenimo sudėtingumą, sukelia biocheminius pakitimus visose sistemose. Tad geriau optimistas ir geraširdis, taikingas mėsėdis nei piktas ir pesimistinis vegetaras ar žaliavalgis.

Apie prasmę

Kokia gyvenimo prasmė? Jei nematome prasmės, gyvenimas tampa lygus stresui, kyla pavojus susirgti depresija, vargina bloga nuotaika. Tai mums trukdo būti laimingiems. Svarbu suvokti gyvenimo prasmę kiekvienoje situacijoje ir reiškinyje. Tai padės valdyti streso išraišką atsitikus tam tikram įvykiui, ypač skausmingam, kai nesuprantame, kodėl tai įvyko.

Prasmės ieškojimas kiekvienoje situacijoje ir kiekvienoje akimirkoje – svarbiausia motyvacinė žmogaus gyvenimo jėga.

„Mums daug padeda atrasti atsakymų, nagrinėjant sudėtingus pacientų atvejus, austrų psichologo Franklio knygos“, – teigia gydytoja Diana.

Žinokime, kad gyvenime yra įvairių situacijų, padėkime vienas kitam išmokti priimti artimųjų išėjimą, netikėtas skaudžias situacijas ar esminius gyvenimo pasikeitimus. Dovanokime vienas kitam teigiamą požiūrį. Padėkime tiems, kuriems reikia mūsų pagalbos. Dažnai draugo, artimojo ištartas žodis gali padėti atrasti drąsos toliau gyventi. Žodžio galia ir širdies gerumas – neįkainojami vaistai sudėtingame gyvenime.

Apie laimę

Laimingieji yra ekonominė vertybė. Būtent jie pasirūpina, kad visi būtų pavalgę, apsirengę ir turėtų stogą virš galvos. Laimingieji linkę teigiamai vertinti save ir aplinkinius, sukuria tvirtesnes šeimas, yra draugiškesni, tolerantiškesni ir pilietiškesni. Esmė ta, kad ne daugiau uždirbantis žmogus yra laimingesnis, o laimingesnis žmogus sugeba daugiau uždirbti”.

Žmonės gali susirgti, nes tingi dirbti. O jei fiktyviai serga? Jie nesupranta, kad vagia laimę iš savęs.

Taip ir su sveikata. Jei žmogus yra sveikas, nereiškia, kad jis yra laimingas. O tas, kuris yra laimingas, ilgiau išsaugos sveikatą. Todėl jei sveikas žmogus sako, kad nėra laimingas, jam laikas savyje įjungti laimės „jungiklį“, būti dėkingam už sveikatą ir tuo įkvėpti aplinkinius.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Vasaros vaisius valgykite su sėklomis ir odele: padarysite paslaugą organizmui
Ar žinojote, kad valgydami vaisius į šiukšliadėžę smarkiai nesusimąstydami galite išmesti didelę dalį jų vertingųjų medž...
Gydytojas kardiologas: kodėl svarbu reguliariai matuoti kraujo spaudimą
Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių l...
Už nuolatinio knarkimo gali slypėti sunki būklė
Knarkimas – gana dažna problema, nesirenkanti nei lyties, nei amžiaus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tik ne...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų