Kaip socialinė izoliacija veikia sveikatą (1)

Socialinė izoliacija - rimtas išbandymas žmogui, bendrai jo psichologinei būsenai, nuotaikai. Tačiau ne tik. Mokslininkai nutarė išsiaiškinti, kokį poveikį tai turi fiziologinei žmogaus sveikatos būklei. Tiksliau - ar ankstyva socialinė izoliacija turi ilgalaikį poveikį pagrindiniams sveikatos rodikliams, - skelbiama psmag.com.

Reklama

Ankstesni tyrimai parodė, kad gyvenimas vienatvėje 20 proc. padidina bendrų susirgimų ir mirties riziką, o artimi šeimos ryšiai ir glaudūs tarpusavio santykiai su draugais šią riziką sumažina perpus.

Naujas tyrimas atskleidė dar vieną neigiamą vienatvės efektą: ankstyvame amžiuje patiriama socialinė izoliacija gretinama su tokiais sveikatos priešais kaip rūkymas ar nejudri, pasyvi gyvensena ir gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Tyrimo metu buvo analizuojami beveik 15 tūkstančių dalyvių duomenys. Studija apėmė skirtingoms amžiaus grupėms priklausančius asmenis - tiriami buvo žmonės nuo paauglystės iki pensinio amžiaus. Dalyvių buvo prašoma atsakyti į klausimus apie jų socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, buvo klausiama, kiek draugų jie turi. Taip pat buvo stebimi fiziologiniai jų sveikatos duomenys: kraujospūdis, kūno masės indeksas (KMI), liemens apimtis, C reaktyviojo baltymo lygis,  uždegimų rodiklis.

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad žmonės, kurie turėjo daugiau draugų, artimiau bendravo su kitais, apskritai pasižymėjo geresne sveikata: jų kraujo spaudimas buvo žemesnis, juosmens apimtis, KMI ir uždegimo rodiklis - mažesni.

Įdomūs rezultatai pastebėti tarp skirtingų amžiaus grupių. Pavyzdžiui, aukštesnis kraujo spaudimas ir uždegimo rodiklis buvo būdingesni socialinę izoliaciją patiriantiems paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. O vienišumo ir KMI, liemens apimties ryšys pastebėtas tik paauglystėje. Neaptikta jokio socialinės izoliacijos poveikio vidutinio amžiaus žmonių sveikatai. Tačiau, pasak mokslininkų, tai gali būti netikslu ir reikalauja išsamesnių tyrimų, nes vis dėlto net 80 proc. visų apklaustųjų bent kartą per savaitę bendravo su savo artimaisiais, tad norint nustatyti tikslesnę socialinės atskirties įtaką sveikatai, svarbu atlikti kruopštesnę tiriamųjų grupės atranką.

Kaip bebūtų, akivaizdu, kad bendravimas, pastangos sukurti naujus ar palaikyti esamus tarpusavio santykius padeda išsaugoti gerą savijautą, apsaugo nuo sveikatos pablogėjimo ar bent atitolina jį.