Kaip pagerinti krūties vėžio statistiką: namų darbus turi atlikti ir pačios moterys

Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų, ir šis rodiklis turėtų dar gerėti – tuo įsitikinusios Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos. Pasauliui judant link individualizuotos diagnostikos ir gydymo vis daugiau moterų pačios rūpinasi savo sveikata ir gimtadienio proga sau padovanoja vizitą pas odontologą, ginekologą ir krūtų specialistą.

„Labai džiaugiuosi dirbdama poliklinikoje ir matydama ateinančias pasitikrinti moteris, kurios gydėsi dėl krūties vėžio ir su kuriomis bendraujame jau ne pirmą dešimtį metų. Jos gyvena pilnavertį gyvenimą ir kartais gal net labiau džiaugiasi gyvenimu ir kiekviena diena nei nesirgusios“ , – sako NVI gydytoja krūtų chirurgė Daiva Gudavičienė. Spalį – kovos su krūties vėžiu mėnesį – kalbamės su trimis gydytojomis apie šios ligos diagnostiką, gydymą ir tai, ką turi žinoti kiekviena moteris.

Progresas neabejotinas

Laiku diagnozavus krūties vėžį galima išgelbėti apie 90 proc. sergančiųjų. D. Gudavičienės teigimu, tokiai statistiką įtaką padarė pagerėjusi diagnostika, visuomenės požiūrio į sveikatą pokyčiai ir progresas gydyme.

„Anksčiau vėžys buvo nustatomas pažengęs, kai būdavo apčiuopiamas ar pamatomas. Dabar mes išoperuojame milimetrinius vėžius, net 70 proc. operuojamų krūties vėžio atvejų yra nečiuopiami, randami tik atliktus profilaktinius tyrimus niekuo nesiskundžiančiai ir nieko nejaučiančiai pacientei. Moterys žino krūties vėžio simptomus, žino, jei jos priklauso didesnės rizikos grupei, tikrinasi sveikatą. Labai džiugina, kad vis mažiau žmonių rūko, daugiau sportuoja, palaiko optimalų kūno masės indeksą ir taip išvengia vėžio“, – kalbėjo gydytoja.

Taip pat sėkmingai veikia ankstyvosios vėžio diagnostikos programa, kuri leidžia 50-70 m. moterims pasitikrinti krūtis pagal programą, kas 2 metus atliekant profilaktinę mamografiją. Didžiuliai pokyčiai, pabrėžia pašnekovė, įvyko ir gydyme.

„Chirurgija darosi vis mažiau traumuojanti. Anksčiau būdavo šalinama krūtis su nervais, raumenimis, kraujagyslių pluoštais. Dabar daug atliekama daug krūtį tausojančių operacijų, – iki 80 proc. atvejų operuojant krūties vėžį, krūties galima nešalinti. Jei reikalinga mastektomija, yra krūties rekonstrukcijos galimybė. Spindulinis gydymas taip pat pažengė į priekį – dabar švitinimas derinamas su pacientės kvėpavimu, gydymas planuojamas 3D dimensijoje, daug mažesnis šalutinis poveikis aplinkiniams audiniams, tikslesnis dozės realizavimas. Chemoterapijoje bandomi vis nauji vaistų deriniai, į rinką ateina nauji vaistai, kurie veikia būtent tą vėžio formą, kuri nustatyta pacientei – taip pasiekiama kad šalutiniai poveikiai būtų mažesni, o pagrindinis – stipresnis. Tiriamos imunoterapijos galimybės.“, – pasakojo krūtų chirurgė.

D. Gudavičienė neabejoja, kad ateityje pavyks perkopti sėkmingą 90 proc. po anksti nustatytos diagnozės pagijusių pacienčių ribą – vilties teikia ir genų reparacija, laukiama tyrimų rezultatų ir dėl imunoterapijos.

„Prieš 10 m. histologiniai tyrimai apsiribodavo keletu parametrų, dabar apie pašalintą auglį gauname išsamų jo bruožų, jautrumo medikamentams aprašymą. Manau, kad ne visus bruožus šiai dienai žinome, ir tikiu kad netolimoje ateityje vėžys turėtų būti visiškai išgydomas. Tačiau neturime skubėti priimti naujų metodų kaip išsigelbėjimo – onkologijoje visuomet reikia sulaukti atokiųjų rezultatų. Tačiau progresas neabejotinas. Nematau jokių priežasčių kodėl ties šia gera – 90 proc. riba turėtume sustoti“, – užtikrintai kalbėjo D. Gudavičienė.

Svarbi dalis – medikamentinis gydymas

NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė priduria, kad vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria pacientės, kurioms diagnozuotas krūties vėžys – tai yra medikamentinis gydymas, ypač chemoterapija.

„Tiek chemoterapija, tiek hormonoterapija yra apipinta daugybės mitų ir baimių dėl galimų šalutinių reiškinių. Tačiau šiandien, ypač ankstyvo krūties vėžio gydyme, žinios apie naviko biologiją, naudojami imunohistocheminiai bei genetiniai tyrimai ligos agresyvumui, atsinaujinimo rizikai bei chemoterapijos efektyvumui numatyti padeda individualizuoti gydymą, skirti konkrečiai pacientei efektyviausią metodą siekiant optimalių gydymo rezultatų“, – pasakojo chemoterapeutė.

Naudojami ne tik chemoterapiniai, hormonoterapijos medikamentai, bet ir biologinės taikinių terapijos preparatai, yra duomenų apie imunoterapijos efektyvumą navikų su tam tikrais žymenimis gydyme.

„Medikamentinis krūties vėžio gydymas yra labai svarbi kompleksinio krūties vėžio gydymo dalis siekiant geriausių rezultatų gerinant pacienčių išgyvenamumą“, – aiškino ji.

Ateitis – individualizuota diagnostika

Gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė sako šiandien susidurianti su įvairiais pacientais. Dalis pacientų labai rūpinasi savo sveikata, tikrinasi profilaktiškai, dalis pacientų žino apie visas diagnostikos ir gydymo naujoves, kiti pasiduoda alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų vilionėms, o į medikus kreipiasi per vėlai, kai liga jau būna pažengusi. Šiandien turėtume remtis įrodymais pagrįsta medicina, o alternatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai tikrai gali būti vertingi tam tikrame ligos etape, teigė R. Briedienė.

Gydytoja pabrėžė, kad itin svarbu pradėti gydyti krūties vėžį kuo ankstyvesnėse stadijose, todėl pasaulyje šalys individualizuoja ne tik gydymą, bet ir diagnostiką.

„Štai, Lietuvoje patikros programa skirta moterims nuo 50 metų, Švedijoje – nuo 40, Vengrijoje – nuo 45-erių. Skiriasi ir amžius, iki kurio siūloma dalyvauti organizuotoje patikroje. Taip yra tiek dėl moterų populiacijos ypatumų, tiek dėl šalių finansinių galimybių. Diagnostikoje kreipiamas dėmesys ir į tai, kad moterų krūtys yra skirtingos, ir į skirtingą krūties vėžio riziką. Yra moterų, turinčių padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu – šiai grupei priklauso moterys, kurių šeimoje yra krūties vėžys, kurios turi paveldimas genų mutacijas, kurioms taikyta radioterapija krūtinės srityje dažniausiai dėl limfomos. Jų patikra turėtų būti kitokia tad ir pasaulyje svarstoma tokių moterų profilaktinės patikros programos. Kol tokios patikros nėra valstybiniu lygiu, kiekviena moteris turėtų domėtis ir būti atsakinga už savo sveikatą ir prisidėti prie ankstyvos ligos diagnostikos. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur magnetinis rezonansas (MR) yra nemokamas moterims, turinčioms padidėjusią riziką – BRCA mutacijas, kitas genetines mutacijas. Tokioms moterims magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas nemokamai. Pavyzdžiui, Vokietijoje magnetinio rezonanso tyrimas moterims apskritai nėra kompensuojamas – už jį susimoka pačios moterys arba kaina dengiama draudimo pinigais. Reikia įvertinti šį mūsų nedidelės šalies privalumą“, – kalbėjo radiologė.

Dar reiktų išskirti atskirą moterų grupę, kurios pradeda vartoti hormonų terapiją, kurios planuoja dirbtinį apvaisinimą, prieš pradedant vartoti kontraceptines priemones, prieš planuojant nėštumą – šioms moterims visada rekomenduojama pasitikrinti krūtis profilaktiškai.

Kitas individualizuotos diagnostikos kriterijus – krūties audinio tipas. Krūties tankis yra keturių tipų – kuomet vyrauja riebalinis audinys, riebalinis ir liaukinis, tankus liaukinis audinys ir labai tankus liaukinis audinys.

„Tokiu atveju skirtingais tyrimais skirtingai matome ankstyvą vėžį. Pavyzdžiui, mamogramos yra mažiau informatyvios, jei liauka yra tanki. Todėl tokiai moteriai galime nenustatyti ligos anksti tokiu būdu – jai reikalingas ultragarsinis tyrimas, arba, jei liauka labai tanki, kartais reikalingas net magnetinis rezonansas. Jei dominuoja riebalinis audinys, tokiai moteriai mamografinis tyrimas yra idealus – tuomet radiologas gali pastebėti net kelių milimetrų kalcinatus ir anksti diagnozuoti bei suvaldyti ligą“, – akcentavo dr. R. Briedienė.

Paklausta, kurioje grandyje turi prasidėti individualizuota diagnostika, gydytoja teigė, jog egzistuoja įvairių rekomendacijų bei diagnostikos algoritmų, tačiau pabrėžė, kad moteris kartais tikrai negali žinoti, koks jos krūties audinys. Todėl visada vertingas pradinis, bazinis tyrimas – mamograma ar ultragarsinis tyrimas, kurio metu įvertinamas liaukos tankis, krūtų proliferaciniai pokyčiai, pasiūlomas geriausias profilaktinių tyrimų algoritmas. Jei nėra rizikos faktorių, bazinė mamografinė patikra galėtų būti atliekama 40-ies metų, o ultragarsinį tyrimą reikėtų atlikti nuo 25 -30 metų.

„Kai kurios šalys praktikuoja klausimynus moterims arba pačios moterys žino apie padidėjusią riziką ir būna budrios, dalis moterų jau būna susidūrusios su artimos moters netektimi. Klausimynai yra laisvai prieinami internete, kur galima pasiskaičiuoti individualią riziką susirgti krūties vėžiu. Žinia, tai dažniausia moterų onkologinė liga, ja per gyvenimą suserga viena iš aštuonių. Lietuvoje moterys nuo 50 iki 70 metų gali nemokamai atlikti mamografinį tyrimą ir, jei liauka tanki, šeimos gydytojas arba radiologas pateikia rekomendaciją atvykti ir ultragarsiniam tyrimui tikslesniems rezultatams“, – tvarką aiškino gydytoja.

Yra įrodyta, kad moterys, kurių krūties liaukinis audinys yra tankesnis, turi ir didesnę riziką susirgti vėžiu. Pats tiksliausias tyrimas, pašnekovės teigimu, šiandien yra magnetinis rezonansas, jo jautrumas – pats didžiausias, tačiau dėl finansinių galimybių kol kas nė viena šalis sau negali leisti patikros programą vykdyti šiuo tyrimu, tačiau apie tokias patikras plačiai diskutuojama. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie krūtų tomosintezės, ultragarsinio tyrimo ir automatizuoto ultragarsinio tyrimo (ABUS) naudojimą profilaktinėje patikroje, kas leidžia nustatyti dvigubai didesnį vėžio kiekį tikrinantis profilaktiškai.