Kaip neprarasti šventinės nuotaikos prie vaišių stalo

Šeimos gydytoja, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros docentė dr. Lolita Rapolienė artėjančių švenčių proga linki ne tik taikos, meilės artimui, geros savijautos, tačiau ir sveikatos raštingumo didinimo, sąmoningos mitybos bei judėjimo.

Reklama

„Jokie specialistai ir profilaktiniai vaistai nepadės, jei dėl nežinojimo ar netinkamų įpročių mūsų organizmas, o ypač kepenys, nuolat patirs stiprų kenksmingą poveikį. Virškinimo sistemos ir kepenų sklandus darbas turi didžiulę reikšmę žmogaus savijautai. Nuo jų priklauso net nuotaika. Norint išvengti nemalonių pojūčių per šventes, geriau nepersivalgyti“, - pranešime žiniasklaidai sako patyrusi medikė.

Persivalgymas gali išprovokuoti lėtinių ligų, tokių kaip skrandžio uždegimas, refliukso liga, opaligė, tulžies pūslės akmenligė, lėtinis kasos uždegimas, paūmėjimą. Sunegalavimas dėl per riebaus maisto, persivalgymo ar sunkiai virškinamo maisto yra laikinas, praeina nustojus valgyti, pajudėjus, išgėrus skysčių. Vaistai, kuriuos verta turėti namuose- virškinimo fermentų, kepenų, kasos, žarnyno veiklą gerinančių augalinių papildų, gerųjų bakterijų, pankolių, kmynų, mėtų, pelyno arbatos, vidurių lašų ar kitų jūsų gydytojų sunegalavus rekomenduotų vaistų.

„Kviečiu visus vadovautis sveikos mitybos rekomendacijomis. Šviežios, virtos, troškintos, keptos orkaitėje daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti iki pusės lėkštės. Viso grūdo produktų (grūdų duoną, makaronai, rudieji ryžiai ar kitos kruopos) galėtų užimti ketvirtadalį lėkštės, kitą ketvirtadalį lėkštės turėtų sudaryti baltymai- žuvis, neriebi mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupos, žirniai), riešutai. Saldumynus reikia gaminti iš trintų ar džiovintų vaisių, uogų, riešutų, lieso, natūralaus jogurto, tinka želė ar šerbetas“, - pataria šeimos gydytoja.

Medicinos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad sergantiems lėtinėmis tulžies pūslės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis reiktų vengti didelio maisto kiekio, rinktis su mažai ar visai be riebalų ruoštus patiekalus, vengti patiekalų su grybais, alkoholinių gėrimų. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti sūdytų produktų.

Ruošiant maistą šventiniam stalui, patartina tinkamai laikyti ir apdoroti maisto produktus, parinkti sveikesnius patiekalus bei juos gaminti iš kuo liesesnių produktų bei ir vengti pusgaminių. Geriausia ruošti mažiau patiekalų, mažesnėmis porcijomis. Taip pat naudoti kuo mažiau padažų, majonezo ir kitų riebalų, vengti keptų ir rūkytų produktų. Majonezą verčiau pakeisti natūraliu jogurtu. Rekomenduojama vengti mišrainių, gardintų riebiais padažais, konditerijos gaminių iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir su riebiais kremais. Vietoje druskos, cukraus ir riebių padažų patiekalus gardinti prieskoniais ir žolelėmis.

Pasak L. Rapolienės, prieš šventes, svarbu vartoti kuo daugiau maisto skaidulų turinčių produktų – vaisių, daržovių, linų sėmenų, kanapių sėklų, sėlenų, vaisių kokteilių su petražolėmis, salierais, špinatais. Į dienos racioną galima įtraukti vieną papildomą užkandį. Visa tai padės sureguliuoti normalų virškinimo procesą.

Maistą teisingai suderinti per tradiciškai gausias lietuviškas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sudėtinga. Yra tikimybė, kad nei skrandžiui nei kepenims „nepatiks“ neįprastai didelė maisto įvairovė ir gausa, o tai gali atsiliepti ne tik šventinei nuotaikai, bet ir turėti ilgalaikes pasekmes. Dešimt docentės L. Rapolienės patarimų, kurie gali padėti išvengti nemalonių pojūčių prie švenčių metu:

1. Vaišintis reikia pradėti nuo skaidulomis ir baltymais turtingų patiekalų: pupų, žirnių, javų grūdų gaminių.

2. Valgyti lėtai, gerai sukramtant maistą - iki 30 kartų,- kol maistas jis atskleis savo skonį.

3. Pagrindinių patiekalų nereikėtų užsigerti, ypač saldžiais gėrimais. Geriau rinktis vandenį su citrusiniais vaisiais arba juodąją arbatą.

4. Nerekomenduojama vienu metu valgyti kelių produktų, sudėtyje turinčių daug baltymų (mėsos patiekalų su sūriu ar pieno, grietinės, grietinėlės pagrindu pagamintais padažais).

5. Saikingai vartoti alkoholį.

6. Suvalgyti tiek, kiek telpa į vieną mažą lėkštę. Nebūtina vienu prisėdimu skanauti visų valgių. Patiekalus geriausia tiesiog paragauti.

7. Po gausių vaišių negerti kavos, ypač su pienu ar alkoholiu, nevalgyti vaisių.

8. Tarp valgymų daryti bent poros valandų pertraukas, išgerti kmynų, pelyno, pipirmėtės ar natūralios žaliosios bei raudonosios arbatos.

9. Jei sočiau pavalgėte ar esate anksčiau turėję virškinimo sutrikimų, verta pagalvoti apie augalinių derinių integraciją per ar po vakarienės, kad pabandytumėte apsaugoti kepenis nuo netinkamo maisto ar gėrimų žalos, kurie, ilgiau pavartojus, pagelbėtų kepenų ląstelių atsistatymui, pagerintų žarnyno veiklą. Pavyzdžiui, tokio daugiakrypčio veikimo formulės sudėtyje gali būti keli skirtingi augalai: kurkumino iš ciberžolių, silimarino iš margainių, piperino iš juodųjų pipirų, gysločių, medetkų, dilgėlių, bijūnų šaknų ir t.t.. Priklausomai nuo situacijos, kepenis ir virškinimą gerinantys deriniai galėtų būti panaudojami ir iki poros mėnesių.

10. Gausus ir įvairus maistas gali tapti iššūkiu skrandžiui ir žarnynui, ypač jei sutrikęs rūgštingumas, todėl tvarkytis su virškinimo užduotimi gali padėti ir plataus spektro augaliniai fermentai, pagaminti iš grybelių, kurie, skirtingai nei gyvūninės kilmės, veikti pradeda jau skrandyje. Jie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius, įskaitant tokias sunkiai virškinamas maisto medžiagas, kaip laktozė, celiuliozė, pektinas.

Taip pat svarbu po švenčių valgyti mažiau, gerti kuo daugiau skysčių (vandens su citrina, nestiprios arbatos), atsisakyti gausaus ir sunkiai virškinamo maisto, jį keisti vaisiais, daržovėmis, košėmis.

Pasak L. Rapolienės, savo kūno nepaversti šiukšliadėže padeda sąmoningas valgymas - įsiklausymas į kūno signalus, valgymas tik jaučiant alkį, tinkamoje vietoje, tyloje, lėtai, pajuntant kvapą, skonį, mėgaujantis ir gerbiant maistą.

„Prisiminkite, kad šventės – tai linksmybių metas, tad skirkite daugiau laiko bendravimui su brangiais žmonėmis, o ne pasisėdėjimams už stalo ir valgiams. Rekomenduojama daugiau judėti ir praleisti laiko šviežiame ore", - sako docentė L. Rapolienė.