Trinti naminiai užkandžiai: ar tikrai palankesni sveikatai?

Klausimas. Socialiniuose tinkluose plinta mada gaminti patiekalus, kurių ingredientai sutrinami, paskui kepami, džiovinami orkaitėje ir pan. Ypač patraukliai atrodo užkandžiai, tarkim, daržovių, vištienos ir pan. traškučiai, neretai jie „sulipinami“ gausiai dedant sūrio. Prie jų siūlomos trintos užtepėlės su aliejumi, tirštintos sūriu. Ar tai yra sveikesnė alternatyva? Ar trinant maistą neprarandama vertingųjų medžiagų? Ar toks maistas yra kaloringas? 

Komentuoja Beatričė Viliušytė-Montvidė, Antakalnio poliklinikos gyvensenos medicinos specialistė

Jei lyginame su įprastais parduotuvėse esančiais užkandžiais, namuose gamintų užkandžių privalumas yra geresnė žaliava, daugiau tikro maisto, dažnai mažiau druskos ir priedų.

Pirktiniai užkandžiai dažnai turi ilgą sudėties sąrašą su priedais, kurie nėra būtini, bet pailgina galiojimo laiką ir gerina skonį.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad pats gamybos būdas taip pat turi įtakos maistinei vertei. Produktas, kuris yra sutrintas ir termiškai apdorotas (ypač jei taikomas ilgesnis virimas, kepimas ar džiovinimas aukštoje temperatūroje), gali prarasti daugiau jautrių maistinių medžiagų. Nors baltymai, riebalai ir dauguma mineralų išlieka, bendras produkto „gyvybingumas“ ir mikroelementų kiekis gali sumažėti.

Be to, trinant maistą keičiasi jo struktūra – jis tampa lengviau virškinamas, tačiau dėl to gali būti greičiau pasisavinamas ir mažiau sotus. Tai reiškia, kad tokių užkandžių galima suvalgyti daugiau.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į naudojamus papildomus ingredientus. Aliejus, sūris, padažai ar kiti priedai gerokai padidina užkandžio kaloringumą ir riebalų kiekį.

Todėl nors tokie užkandžiai gali būti geresnė alternatyva nei itin perdirbti pirktiniai produktai, jie vis tiek turėtų būti vartojami saikingai. Rekomenduojama nepamiršti ir šviežių, mažai apdorotų užkandžių – daržovių, vaisių, riešutų ar sėklų, kurie išlaiko daugiau natūralių maistinių medžiagų ir dažnai geriau suteikia sotumo jausmą.

Kuo paprastesnis ir mažiau apdorotas maistas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti jo maistinę vertę.