Padidėjęs kraujospūdis yra didelė pasaulinė problema. Ekspertai teigia, kad pasaulyje su šia problema susiduria kas trečias ketvirtas planetos gyventojas.
Padidėjusio kraujospūdžio liga dažniausiai yra nepagydoma, tačiau vaistais ir kitomis priemonėmis galima ją kontroliuoti ir palaikyti normalų kraujospūdį. Todėl labai svarbu, kad pacientai nuolat ir reguliariai vartotų šeimos gydytojo ar specialisto rekomenduotus vaistus. Nuolatinis ir reguliarus vaistų vartojimas bei kraujospūdžio kontroliavimas užtikrina ne tik geresnį darbingumą, savijautą, bet ir sumažina tikimybę susirgti arterinės hipertenzijos sukeltomis ligomis: infarktu, insultu bei inkstų pakenkimu. Per daugelį metų mokslininkai išrado daugybę skirtingų vaistų kraujospūdžiui mažinti, tačiau neretai pacientui reikia vartoti net kelis vaistus, kad būtų pasiekta norima kraujospūdžio riba.
Šiame technologijų amžiuje buvo daug bandymų išrasti ir prietaisų, kuriais būtų galima kontroliuoti kraujospūdį. 2005 metais JAV firma „Rheos“ sukūrė mažą degtuko dėžutės dydžio prietaisą, kuris yra įsiuvamas po oda krūtinės srityje. Iš jo eina du laideliai į kaklo arterijose (vadinamosiose karotidinėse arterijose) esančius receptorius, kurie atsakingi už kraujospūdžio reguliavimą. Stimuliatorius laideliais siunčia impulsus ir bando apgauti mūsų smegenų centrą, atsakingą už kraujospūdžio reguliavimą. Impulsai suprogramuoti taip, kad smegenys gauna signalą, jog kraujospūdis yra padidėjęs, ir „imasi priemonių“ – nerviniais takais siunčia signalą į visame organizme esančius receptorius mažinti kraujospūdį. Pirmieji tyrimai, kuriuose buvo tiriami itin sunkiomis hipertenzijos formomis sergantys pacientai, buvo ypač sėkmingi. Šis prietaisas neseniai gavo preliminarų JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą, leidžiantį atlikti tolesnius tyrimus. Po itin gerų klinikinio tyrimo DEBuT-HT rezultatų sunkiai hipertenzijai gydyti (sistolinis kraujospūdis sumažėjo nuo 193 iki 140 mmHg) šis prietaisas patvirtintas sunkios hipertenzijos gydymui Europos Sąjungoje.
Implantuojami stimuliatoriai iki šiol dažniausiai buvo taikomi gydant širdies laidumo sutrikimus. Anot prof. Algimanto Kirkučio, implantuojančio širdies stimuliatorius Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, abi sistemos yra tam tikros amplitudės ir dažnio elektrinių impulsų generatoriai, kurie implantuojami į ligonio poodį krūtinės srityje. Skirtumas tas, kad širdies automatizmo ir laidumo funkcijos sutrikimams gydyti nuo stimuliatoriaus einantieji laideliai yra įstumiami į širdies vidų ir fiksuojami prie jos vidinės sienelės, o kraujo spaudimui mažinti laideliai įsiuvami į kaklo arterijas (vadinamąsias karotidines arterijas) prie receptorių, kurie atsakingi už kraujospūdžio reguliavimą.
Kiti mokslininkai tiki, kad pačioje gamtoje galima rasti priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti kraujospūdį. Naujausiame žurnalo „American Journal of Clinical Nutrition“ numeryje Anglijos ir JAV mokslininkai skelbia tyrimų rezultatus apie mėlynių įtaką kraujospūdžiui. 14 metų buvo stebėta 134 tūkst. moterų ir 47 tūkst. vyrų. Nė vienas iš jų tyrimo pradžioje nesirgo hipertenzija. Buvo sekami tyrimo dalyvių mitybos įpročiai, ypač flavanoidų įtaka kraujospūdžio ligos atsiradimui. Flavanoidai pasižymi tuo, kad jie plečia kraujagysles, ir mokslininkai mano, kad jie gali sumažinti kraujospūdį. Flavanoidų ypač daug yra arbatoje, taip pat obuoliuose, apelsinų sultyse, mėlynėse, raudonajame vyne ir braškėse.
Mokslininkai nustatė, kad viena flavanoidų rūšis, vadinama antocianinais, gali reikšmingai sumažinti hipertenzinės ligos galimybę. Antocianinų daugiausiai yra mėlynėse ir braškėse. Dalyviai, kurie vartojo daug antocianinų, 8 proc. rečiau nei tie, kurie vartojo jų mažai, susirgdavo hipertenzija. Šis efektas buvo dar žymesnis tiems pacientams, kurie buvo jaunesni nei 60 metų.
Palyginus tyrimo dalyvius, kurie vartojo mėlynes, su tais, kurie visai nevartojo, pasirodė, kad vartojusiųjų hipertenzija susirgo net 10 proc. mažiau.
Daug flavanoidų yra šokolade. Australijos mokslininkai, apibendrinę 15 tyrimų duomenis, priėjo prie išvados, kad šokoladas 5 mmHg gali sumažinti sistolinį kraujo spaudimą. Šokoladas neturi jokios įtakos kraujospūdžiui tiems, kurie neserga hipertenzija. Tai prilygsta gerai žinomam fizinio krūvio efektui, kai 30 minučių fiziniai pratimai gali sumažinti sistolinį kraujospūdį 4-9 mmHg. Toks padidėjusio kraujospūdžio pokytis galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga per artimiausius penkerius metus sumažina net 20 proc.
Prof. A. Kirkutis mano, kad nepakanka vien tik valgyti šokoladą ir mėlynes, norint tinkamai kontroliuoti kraujospūdį pacientams, sergantiems hipertenzija. Siekiant efektyviai sureguliuoti kraujospūdį, reikia žinoti jo kilimo priežastis, ligos trukmę ir jo padarinius organizmo sistemoms. Mėlynės ir šokoladas gali padėti tik esant nedideliam arterinio kraujospūdžio padidėjimui ir dar nesukėlusiam ženklesnio organizmo pakenkimo.
Tam pritaria ir gydytoja dietologė Žana Antonova: juodajame šokolade esantys flavanoidai mažina arterinį kraujospūdį, tačiau jis negali būti pagrindinė arterinės hipertenzijos gydymo priemonė.