Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Kaip išvengti sveikatos sutrikimų po ilgų kelionių

Šaltinis: vlmedicina | 2016-02-26 00:02:48

Ilga kelionė lėktuvu gali sutrikdyti įprastą organizmo funkcionavimą. Keletą dienų jūs galite jausti nuovargį, galvos skausmą ar nuotaikos nebuvimą.

© VLMEDICINA.LT (Algirdo Kubaičio) nuotr.

Stanfordo universiteto mokslininkai ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo šių nemalonių pojūčių be medikamentų ar išankstinio derinimosi prie naujo paros ritmo.

Mokslininkų grupė, vadovaujama neurobiologo J. Zeitzerio,  kuria technologijas, kurių dėka miegantis žmogus yra veikiamas trumpų šviesos blyksnių, - praneša edition.cnn.com. Manoma, kad tai gali padėti daug greičiau prisitaikyti prie laiko zonų pasikeitimo.

Iki šiol taikytos šviesos terapijos procedūros nebuvo labai praktiškos  - mat reikėjo sėdėti ryškioje šviesoje valandų valandas tam, kad organizmo laikrodis „nusistatytų“ naujai laiko zonai. Naujosios technologijos galėtų palengvinti terapiją pabūnant mirksinčioje šviesoje miego metu prieš pat kelionę.

Gali būti, kad naujai kuriama technologija gali būti naudinga ne tik keliautojų, bet ir dirbančių pamaininį darbą sveikatai.

Mokslininkai tiki, kad mirksinti šviesa padeda atstatyti cirkadinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo paros ritmą ir normalų miego ir budrumo režimą. 

Cirkadinė sistema yra tiesiogiai susijusi su buvimu šviesoje. Ji kontroliuoja miego laiką, hormonų išsiskyrimą ir nuotaikas. Po ilgų skrydžių sveikata sutrinka todėl, kad miego ir budrumo ritmas nebesutampa su cirkadiniais ritmais.

Daugelis keliautojų, norėdami prisitaikyti prie naujos laiko zonos, imasi visokių gudrybių - stengiasi daugiau pabūti šviesoje,  atitinkančioje kelionės vietos dienos laiką, arba kelionės dieną keltis labai anksti ir kuo ilgiau nemiegoti atvykus. Kiti  visai nebando pasiruošti laiko pasikeitimui ir kenčia negalavimus. Neparuoštas kūnas prisitaiko gana lėtai – po valandą kasdien, todėl gali prireikti net trijų dienų.

J.  Zeitzer teigia, kad jų vykdomas eksperimentas su šviesos terapija padeda greičiau prisitaikyti prie paros ritmo pasikeitimo, nes smegenys yra apgaunamos  išnaudojant unikalią akies biologiją.

Šie tyrimai buvo pradėti vykdyti, remiantis 2014 m. publikuotais mokslininkų atradimais apie tai, kad šviesos terapija yra veiksmingiausia nakties metu, nes žmogaus cirkadiniai ritmai yra jautresni tamsiuoju paros metu, net jei akys yra užmerktos.

 Mokslininkų eksperimentas nustatė, kad trumpų šviesos blyksnių poveikis nakties metu yra efektyvesnis už tolygios šviesos teigiamą efektą ir gali pagreitinti išankstinį prisitaikymą prie naujos laiko zonos.

Eksperimente dalyvavo trisdešimt devyni 19 – 36 metų dalyviai. Dvi savaites jie turėjo miegoti ir keltis griežtai nustatytu ritmu savo namuose. Po to jie buvo patalpinti laboratorijoje, kur vieni miegojo nuolatinėje šviesoje, o kiti – žybsint šviesai įvairiu dažnumu. Šviesos poveikis vykdavo 1 valandą per naktį.

 Buvo nustatyta, kad žmonės, kuriems buvo taikoma mirksinčios šviesos terapija, cirkadinis ritmas pasikeitė dviem valandom. Tuo tarpu žmonių, kurie miegojo tolygioje šviesoje, cirkadinis ritmas pasikeitė tik  36 minutėmis.

Nauja terapijos priemonė galėtų pasitarnauti ne tik keliautojams, bet ir žmonėms, dirbantiems pamaininį darbą. Tačiau dar turi būti atlikta daugiau tyrimų, kol tokia terapija bus prieinama plačiajai visuomenei.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: šviesa
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Pavartojote per daug alkoholio? Kokias klaidas darome norėdami pasveikti
Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio ne...
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų