Bėgant laikui akies lęšiukas dėl jame besikaupiančių chromoforų pradeda šiek tiek geltonuoti. Chromoforai absorbuoja trumpąsias šviesos bangas, tarp jų - ir mėlynąją, dėl to blogėja lęšiuko laidumas mėlynajai šviesai, ir tai gali būti viena pagrindinių nemigos priežasčių. Apie tai paskelbė danų mokslininkai naujausiame žurnalo “Sleep” numeryje.
Padeda gydyti nemigą
L. Kessel vadovaujamos grupės tyrime dalyvavo 970 pacientų nuo 30 iki 60 metų amžiaus. Stebėjimo grupėje buvo 468 pacientai: 142-iems iš jų buvo nustatyta didelė rizika sirgti išemine širdies liga, 11 sirgo diabetu, 147-iems nustatytas gliukozės tolerancijos sumažėjimas, 107-iems buvo naujai nustatytas diabetas ir 61-as pacientas sirgo įvairiomis kitomis ligomis. Kontrolinėje grupėje buvo 502 pacientai.
Miego sutrikimai buvo vertinami su anketų pagalba bei pagal skiriamų miego receptų skaičių, lešiuko senėjimas - autofluorometrijos būdu.
Labiausiai miego sutrikimu skundėsi vyresni (55-60 metų) pacientai - 32,5 proc., mažiausiai – jaunesni pacientai (30-35 metų ), kurių nemigos dažnis 15,7 proc. Nemiga daug dažniau skundėsi moterys nei vyrai, labiau diabetikai nei nesergantieji šia liga ir rūkantys nei nerūkantieji.
Svarbiausias atradimas buvo tas, kad gerėjant lęšiuko laidumui mėlynajai šviesai su kiekvienu procentu laidumo pagerėjimu net 5 proc. mažėjo miego sutrikimų.
Ką tai reiškia realiame gyvenime? L. Kessel teigia, kad diabetu nesergančios 50 metų moters, kurios rizika sirgti išeminė širdies liga yra maža ir kurios lęšiuko laidumas yra normalus, laidumo parametrai patenka į 97,5 proc. viršutinės leistinos ribos grupę, tikimybė patirti miego sutrikimus yra 16,4 proc. Tačiau jei tai pačiai moteriai lęšiuko laidumo parametrai yra šiek tiek mažesni ir patenka į 2,5 proc. žemutinės leistinos ribos grupę – tikimybė jai patirti miego sutrikimus yra net 37,5 proc.
Autoriai iškelia hipotezę, kad akies lęšiuko senėjimas (lęšiuko geltonėjimas, su kuo susijęs ir mėlynosios šviesos laidumo sumažėjimas) gali būti viena iš pagrindinių miego sutrikimų priežasčių.
Miego ir cirkadinių ritmų reguliavimas vyksta per akies tinklainėje esančius nervinius ganglijus, kuriuos stimuliuoja mėlynoji šviesa, ir tokiu būdu signalas yra perduodamas į smegenis per tinklainės- hipotaliaminį (retinohipotaliaminį) traktą (1 pav.).
Mėlynajai šviesai stimuliuojant tinklainėje esančius ganglijus, išsiskiria melanopsinas, kuris vaidina lemiamą vaidmenį cirkadinių ritmų fotoreguliavimui mechanizme. To dėka signalas yra perduodamas retinihipotaliaminiu traktu. Melanopsinas ne tik reguliuoja melatonino sintezę, bet taip pat įvertina šviesos intensyvumą. Tai yra savotiškas vidinis mūsų laikrodis, kuris derina organizmo vidinį ritmą su saulės aktyvumu ir nurodo, kada mums keltis, gulti ir valgyti.
Tyrimo autoriai mano, kad vidaus apšvietimo pasirinkimas gali turėti teigiamą įtaką mūsų miegui, o gydymas mėlynąja šviesa gali padėti nemiga sergantiems pacientams.
Lietuvoje netaikomas
Tačiau mūsų šalyje toks nemigos gydymo metodas dar netaikomas. Taip “Vakarų Lietuvos medicinai” tvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Palangos psihofiziologijos ir reabilitacijos instituto Klinikinės fiziologijos departamento miego medicinos gydytojas Audrius Alonderis. “Tai viena iš naujausių nemigos priežasčių aiškinimo teorijų, o jų yra nemažai, ir vieną tikrąją ir teisngiausią atrasti labai sunku, - kalbėjo miego specialistas. – Žinau apie tokius bandymus iš įvairių publikacijų, bet Lietuvoje tokie metodai tikrai dar netaikomi”.
A. Alonderis įsitikinęs, kad gydymas mėlynąja šviesa, jei būtų pradėtas taikyti, galėtų pretenduoti į pagalbinį ir natūralų nemigos gydymo būdą, o pagrindinis vis dėlto išliekąs medikamentinis.
Paklaustas gydytojas atsakė, esant galimybei, be abejo, ir pats taikytų tokį modernų gydymo būdą, tačiau tai, anot jo, dar priklausytų ir nuo finansinių resursų, nes tam reiktų įsigyti ir specialią aparatūrą.
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja oftalmologė Jurgita Popovienė portalui irgi patvirtino negirdėjusi, jog Lietuvoje būtų tiriamas lęšiuko laidumas mėlynajai šviesai. Akių ligų gydytoja atviravo apskritai pirmą kartą išgirdusi apie tokius tyrimus.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Kessel L, et al "Sleep disturbances are related to decreased transmission of blue light to the retina caused by lens yellowing" Sleep 2011; 34: 1215-1219.