Dar vienas žingsnis pirmyn kuriant efektyvesnius vaistus nuo vėžio
Naujas tyrimas, vykdytas Didžiojoje Britanijoje bei Australijoje ir publikuotas „Chemistry: A European Journal“, parodė, kad jei chemoterapiniai preparatai, skirti vėžiui gydyti, būtų aktyvuojami šviesa, jie paveiktų tik pakitusias ląsteles ir turėtų mažiau šalutinių reiškinių, – rašo upi.com.
Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje tyrė platinos preparatų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles po aktyvacijos šviesa.
„Daugumos chemoterapijai vartojamų preparatų trūkumai kol kas, deja, yra nenuginčijami. Todėl vis stengiamasi sukurti naujus vaistus ir geriau suprasti jų veikimo mechanizmus bei pasiekti, kad jie būtų ne tik efektyvesni, bet ir selektyvesni, kad pacientų kančios būtų kuo mažesnės“, – pranešime spaudai komentavo vienas iš tyrėjų.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (The Centers for Disease Control and Prevention) duomenimis, vien JAV kasmet 650tūkst. onkologinių pacientų „lašinasi“ vaistus dienos chemoterapijos centruose ir patiria gydymo keliamus sunkumus.
Platinos pagrindu pagaminti vaistai, pavyzdžiui, cisplatina, buvo sukurti daugiau nei prieš pusę šimtmečio. Ir jau seniai pastebėta, kad jie sukelia nemažai šalutinių reiškinių dėl to, kad paveikia ne tik vėžines, bet ir sveikas greitai besidalijančias ląsteles (odos, plaukų, žarnyno, kaulų čiulpų). Tik, deja, šios akivaizdžios problemos niekaip nepavyksta išspręsti.
„Beveik pusėje dabar naudojamų chemoterapinių gydymo schemų randamas ir platinos komponentas. Tad jeigu tik pavyktų patobulinti šią sudedamąją dalį taip, kad ji būtų veiksminga kovojant su vėžinėmis ląstelėmis ir saugi sveikosioms, tai būtų didžiulis laimėjimas. Mes tikimės, kad dabar mūsų nagrinėjama šviesos spindulių ir chemoterapijos kombinacija gali padėti įveikti gydymo netobulumus ir padėti išsaugoti gyvybes“, – sakė mokslininkai.
Atliekant bandymus stebėta, kaip medikamentu veikiant suvėžėjusias audinio sritis ir skleidžiant tiesioginius infraraudonuosius spindulius vaistinis preparatas skyla į atskiras aktyvias ir neaktyvias molekules.
Tai yra jaudinantis žingsnis pirmyn, parodantis, kaip, pasitelkus šiuolaikines technologijas, veikia atskiri fotoaktyvūs chemoterapiniai agentai. Tai mus priartina prie tikslo, kad priešvėžiniai preparatai būtų selektyvesni ir veiksmingesni.
Tyrėjai tikisi, kad netrukus prasidės ir klinikiniai naujųjų vaistų bandymai.
Susiję straipsniai
