Kaip išsaugoti sveikas akis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad nuo rugsėjo 27 iki spalio 17 d. minime akies sveikatos mėnesį, o spalio 13 d. – Pasaulinę regėjimo dieną. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, maždaug 285 milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo regėjimo sutrikimų, iš kurių 45 milijonai akli ir 246 mln. yra silpnaregiai.

80 proc. visų regėjimo sutrikimų atvejų buvo galima išvengti arba išgydyti. 2009 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje 1000 tūkst. suaugusiųjų gyventojų teko 117,22 regėjimo ligų atvejų, o 1000 tūkst. vaikų 173,97 – atvejo. Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos, o ypač gero rėgėjimo. Kaip išsaugoti sveikas akis?

Akių profilaktinis tikrinimas ir dažniausios problemos

Kad turėtume sveikas ir gražias akis bei puikų regėjimą, pradėti juo rūpintis reikia dar prieš sulaukiant nepageidaujamų pasekmių.

Jeigu vaiko akys sveikos, užtenka patikrinti, kai vaikas yra vienerių, trejų ir šešerių metų amžiaus. Ypač svarbu, jog tėveliai nuvestų vaiką pas gydytojus prieš einant į pirmąją klasę, nes mokykloje akys gauna didesnį krūvį nei įprastai. Jeigu akys yra nusilpusios ar vaikas serga kokia liga, reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Tėvai turėtų žinoti, jog iki šešerių metų amžiaus dar galima išgydyti daugelį akių ligų, o vėliau – daug sunkiau. Dėl to profilaktinės patikros yra būtinos norint užkirsti kelią įvairiems negalavimams.

Dažniausiai mažieji kenčia nuo žvairumo, įgimtų patologijų, refrakcijos sutrikimų: įgimto astigmatizmo ar toliaregystės. Kai kurios ligos, laiku pastebėtos, gali būti sėkmingai išgydomos. Tačiau tai galioja ne visuomet. Pavyzdžiui, trumparegystė nepagydoma, tik gali kisti – didėti arba mažėti. Trumparegystė nėra liga, tai refrakcijos yda. Jeigu tai genetiškai užprogramuota, tai su amžiumi didės. Tačiau dėl to neverta siaubingai sielotis – yra daugybė priemonių, padedančių žmogui puikiai matyti: akiniai, kontaktiniai lęšiai, galiausiai – operacijos lazeriu. Be to žmogus gali pristabdyti šį procesą ir jį kontroliuoti. Ko gero, daug pavojingesnė liga už trumparegystę yra toliaregystė. Nes ši gali išsivystyti į žvairumą.

Mažų vaikų ligos dažniausiai būna įgimtos, tačiau yra ir kitų veiksnių, lemiančių akių sveikatą, pvz., televizoriaus žiūrėjimas. Mažo vaiko ne iki galo susiformavusioms akytėms televizorius tikrai kenkia. Be abejonės, vienas iš labiausiai žalojančių akis veiksnių šiandien yra kompiuteris. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, rizikuoja tapti trumparegiais. Žiūrėdamos į kompiuterio ekraną, akys labai greitai pavargsta, nes pats žiūrėjimo procesas yra daug sudėtingesnis.

Darbingo amžiaus žmonės labiau rūpinasi akimis ir kreipiasi tuoj at, pajutę rėgėjimo sutrikimus. Vis daugiau gyventojų kasmet tikrina akis profilaktiškai.

Profilaktiškai pasitikrinti akis būtina kas 2–3 metus, jei diagnozuota trumparegystė – kas p pusę metų.

Vyresniems kaip 50 metų asmenims akispūdį rekomenduojama matuoti vieną kartą per metus (ankstyva glaukomos diagnostika).

Rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją po bet kokios, nors ir mažiausios akies traumos, norint išvengti kataraktos.

Dažniausiai pasitaikantys žmonių nusiskundimai – akių perštėjimas, alerginiai konjungtyvitai, trumparegystė.

Dažnai neišvengiame nepageidaujamo

kompiuterio poveikio – džiūstančių akių. Šiuo nemaloniu pojūčiu dažnai skundžiasi net ir kompiuteriu nedirbantys žmonės – sausas patalpų oras dėl kondicionierių ar radiatorių parduotuvėse, biuruose ar kitose darbo vietose akis išdžiovina ypač stipriai: jas skauda, peršti, rytais būna sunku atsimerkti.

Šiuo atveju gali padėti dirbtinės ašaros. Tai natūralių ašarų pakaitalas, sudarytas iš vandens ir papildomų medžiagų, suteikiančių klampumą ir stabilumą. Dirbtinės ašaros sutepa ir sudrėkina akies paviršių, sudaro plėvėlę, kuri apsaugo nuo išdžiūvimo ir išorinių dirgiklių poveikio.

Varginantis akių džiūvimas bei perštėjimas gali būti ir kai kurių akių ligų požymis, todėl dėl dirbtinių ašarų naudojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Jis, įvertinęs negalavimus ir atidžiai ištyręs sudėtingą ašarų sistemos aparatą, parinks tinkamas dirbtines ašaras, jų derinį ar kitą gydymo būdą

Akys ir saulės šviesa

Kalbant apie akių priežiūrą, būtina paminėti saulės šviesos poveikį. Saulės spektrą sudaro matoma saulės šviesa ir nematomi infraraudonieji bei ultravioletiniai A ir B tipo spinduliai (UVA ir UVB). Akims pavojingi yra UV spinduliai, kurie labiausiai pažeidžia skaidrias akies dalis – rageną ir lęšiuką ir sukelia smarkius tinklainės pakitimus. Nukentėti gali ir akių junginė.

Ragena, dengianti priekinę akies dalį, sugeria trumpabangius UVB spindulius. Tai gali sukelti jos paburkimą, o UVB spinduliams veikiant ilgesnį laiką – ir nudegimą. Toks žmogus skųsis akių ašarojimu, šviesos baime, matymo pablogėjimu.

Dėl ypatingos lęšiuko struktūros (jame nėra kraujagyslių, dėl to neišsklaidoma su spinduliais gaunama šiluminė energija ir nenukenksminami susidarę laisvieji radikalai) UV spindulių veikimas sudaro palankias sąlygas lęšiuko drumstumui – kataraktos atsiradimui.

UVA spinduliai labiausiai žeidžia tinklainę, ypač funkciškai svarbiausią jos sritį – geltonąją dėmę. Pakitimai dažnai būna sunkūs, sukeliantys nebeišnykstamą regėjimo  pablogėjimą.

Kaip padėti savo akims?

Akys yra ypatingai jautrios mechaniniams pažeidimams ir įvairioms ligoms. Tiek namuose, tiek darbe ar mokykloje labai svarbu paisyti higieninių sąlygų: darbe ar mokykloje turi būti geras apšvietimas, namuose darbo vieta turi būti įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės dešiniarankiams (kairiarankiams – atvirkščiai). Skaityti rekomenduojama ne mažesniu kaip 30 cm atstumu nuo akių, skaitant 40–50 min, padaryti 10 min pertrauką.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai regėjimo įtampos reikalaujančius darbus gali dirbti iki 15–20 min., po to reikalingas 5–10 min. poilsis. Šiuolaikinių vaikų akis dažnai daugiau nei skaitymas vargina televizorius ar kompiuteris. Negalima iš karto po skaitymo, rašymo, piešimo ar kitų įtemptų regėjimo darbų sėsti prie televizoriaus ar kompiuterio ir atvirkščiai. Ir vienu, ir kitu atveju stipriai varginamos akys, kurios po tokios veiklos turėtų pailsėti.

Atstumas iki televizoriaus, jį žiūrint, turėtų būti ne mažesnis kaip 2,5–3 metrai, sėdėti reikėtų tiesiai prieš jį. Žiūrėti televizorių sveikiau apšviestame, o ne tamsiame kambaryje. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jam turi būti leista žiūrėti televizorių. Daugelis oftalmologų vaikams iki 2–3 metų televizoriaus žiūrėti nerekomenduoja visai, o ir vėliau – labai saikingai, kuo dažniau leidžiant akims pailsėti.

Padirbus kompiuteriu, vaikui televizorių leidžiama žiūrėti ne anksčiau kaip po 1–2 valandų. Nereiktų vaikams leisti žaisti žaidimų mobiliuoju telefonu. Tiek žiūrint televizorių, tiek ir filmą kino teatre, sėdėti reikia tiesiai, nederėtų visą laiką būti įsmeigus žvilgsnį į vieną

tašką, tegu akys „klajoja“ po ekraną.

Jei vaikui leidžiama dirbti kompiuteriu (net ir žaidimai ar filmukų žiūrėjimas yra rimtas darbas akims ir nervų sistemai), darbo vietą reikia parinkti taip, kad laikas nuo laiko galima būtų pažiūrėti pro langą į tolį, pasirūpinti, kad ant ekrano nebūtų atspindžių, priminti vaikui, kad jis kas 3–5 sekundes švelniai, neraukdamas kaktos pamirksėtų, dažnai pažvelgtų į tolį, kad žiūrėdamas matytų ne tik ekraną, o ir tai, kas yra aplinkui. Tokios pratybos laipsniškai plečia periferinį regėjimą. 

Poilsis bei mankšta reikalingi ir sveikoms, ir prastai matančioms akims. Daugelis tyrinėtojų teigia, kad regėjimas gali sutrikti ne vien dėl didelio krūvio – labai svarbu, ar akims leidžiama atsipalaiduoti kad ir pasitelkiant pačius paprasčiausius pratimus.

Dirbdami ar mokydamiesi prie kompiuterio neišvengiamai praleidžiame daugiausia laiko, svarbu darbo vietą sutvarkyti taip, kad monitoriaus skleidžiami spinduliai kuo mažiau veiktų akis. Šiuo požiūriu pranašesni skystųjų kristalų monitoriai. Šviesa ant stalo turi kristi iš kairės pusės. Geriausia, kad tai būtų dienos šviesa nuo lango, o ne tą šviesą imituojančios lemputės. Atstumas nuo monitoriaus bei sėdėjimo vietos neturėtų būti mažesnis nei 40 cm.

Kitas svarbus dalykas – dirbant maždaug kas 45 minutes daryti trumpas pertraukėles, kurias geriausia praleisti žiūrint pro langą ar darant mankšteles akims bei visam kūnui.

Dar vienas, be galo svarbus dalykas, ne tik akių, bet ir bendrai sveikatai – taisyklinga mityba. Akims ypač naudingi vitaminai A (retinolis) ir E (tokoferolis). Per parą suaugusiam žmogui su maistu reikia gauti vitamino A – 1,5 mg, E – 20–30 mg. Vitaminą A žmogus gauna su gyvuliniais, o jo provitaminą karotiną su augaliniais produktais. Daržovėse yra karotinas (t.y. provitaminas A) – geltonai dažanti medžiaga, kuri kepenyse virsta į vit.A. Kadangi karotinas lengviau tirpsta riebaluose, augaliniame aliejuje (taip organizmas lengviau jį pasisavina), todėl ruošiant maistą rekomenduojama įdėti truputį grietinės ar įpilti aliejaus. Daug karotino turi morkos, pekino salotos, špinatai, burokėliai. Ypač daug karotino šaltalankyje ir raudonajame šermukšnyje. Vitamino A yra gyvulinės kilmės produktuose, ypač žuvų taukuose, svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse, pieno produktuose. Daugiausia vitamino E yra žuvų taukuose, svieste, grietinėje, kiaušinyje (trynyje), taip pat šaltalankio uogose, sojos pupelėse, grikių ir avižinėse kruopose. Medus (jeigu žmogus nealergiškas) rekomenduojamas sergant katarakta, esant ragenos žaizdoms, konjungtyvitui.

Reikia nepamiršti gerti daug vandens, mažiausiai 12 stiklinių per dieną, kad akys nesausėtų. Vanduo padeda išstumti toksinus iš organizmo, jas drėkina.

Subalansuotas maistas aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, tačiau jų poreikis yra padidėjęs dėl organizmo bendros sveikatos būklės, lėtinių ligų, netinkamo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo stokos, aplinkos ir kitų faktorių įtakos. Išorinė, ypač darbinė aplinka, kurioje būname nuolat, įtakoja mūsų organizmą. Nuo įtampos ir krūvio akys pavargsta. Ilgas darbas kompiuteriu – tai nuolatinis krūvis akims. Todėl kartais ypatingais atvejais gydytojai gali patarti kurį laiką vartoti papildomas maistines medžiagas.

Ne mažiau svarbu už visus anksčiau paminėtus dalykus – tinkamai sportuoti bei kuo daugiau laiko praleisti lauke. Fizinis aktyvumas, kaip ir sveika mityba, geriausias sveikų akių receptas.

Siekiant apsaugoti akis nuo žalingo saulės spindulių poveikio, reikėtų: vengti saulės tarp 11–15 val., kai jos aktyvumas yra didžiausias. Vietose, kur UV spinduliavimas yra ypač didelis dėl atsispindėjimo efekto (paplūdimiuose, kalnuose, dideliuose vandens

telkiniuose), būtina nešioti saulės akinius. Atsiminti, kad UV spinduliavimo nesumažina debesuotas dangus. Nešioti tik kokybiškus, turinčius sertifikatą saulės akinius, kurie 100 proc. apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Gydytoja įspėja, kad geriau nenešioti jokių akinių nei tamsintus akinius, neturinčius UV spindulių apsaugos. 

Kontaktiniai lęšiai gali turėti apsaugą nuo UV spidulių. Tačiau jie neapsaugo akių junginės ir vokų, todėl nešiojantiems kontaktinius lęšius taip pat būtina nešioti ir saulės akinius.

Ką daryti, jei maudantis į akis pateko vandens? Švarus jūrų ar ežerų vanduo sveikai akiai nėra pavojingas. Jei vanduo užterštas, yra didelė rizika užkratui patekti į akis. Tai dažniausiai sukelia paraudimą ir pūliavimą iš akių. Maudantis su kontaktinias lęšiais, infekcinės ligos dažnai komplikuojasi sunkiais ragenos uždegimais (su opomis, drumstimis ar prakiurimu), jų gydymas ilgai užtrunka.

Norint išvengti infekcijos patekimo į akis, reikėtų nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose ir su kontaktiniais lęšiais. Jei akys pradeda pūliuoti, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją, kad būtų kuo anksčiau pradėta gydyti ir išvengta sunkių komplikacijų išsivystymo.

Jeigu akyse pradedate jausti skausmą, ašarojimą, padidėjusį jautrumą šviesai, susilieja vaizdas ar akys ima raudonuoti – nedelsdami kreipkitės į savo akių gydytoją!

Deja, ne visada net ir tinkamas režimas ar subalansuota mityba padeda išvengti kai kurių akių ligų, tokių kaip glaukoma, katarakta, tinklainės degeneracija ar miežis. Kai kurias ligos yra nulemtos amžiaus, organizmo būklės, paveldimumo ir kitų priežasčių.

smlpc.lt