Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kaip ir kur gimdyti?(7)

Saulė Jonaitytė | 2013-03-02 00:02:41

Apie gimdymą namuose rengiau, kaip žurnalistė-redaktorė, TV pokalbių laidą 1998 metais LNK kanale. Teko rinkti informaciją, artimai bendrauti su Jurga Švediene, naminių pribuvėjų pradininke Lietuvoje, su gydytoju A.Šemeta, natūralaus gimdymo šalininku ir aktyviu, pozityviu skleidėju, su  įstabiu neonatologu A.Urbšiu, išgelbėjusiu naujagimės dukterėčios Miglės gyvybę (mūsų šeimai jis – šventasis).

Vaikas
Algirdo Kubaičio nuotr.

Prieš laidos įrašą studijoje įvyko skandalas. Gydytojas A.Urbšys, sužinojęs, kad laidoje dalyvaus J. Švedienė, griežtai atsisakė filmuotis, mat jau tada buvo iškelta pirmoji  baudžiamoji byla dėl namų sąlygose pagimdyto ir mirusio kūdikio. Medikas ryžtingai pasuko studijos durų link. Priešininkus sutaikė A.Šemeta ir E.Mildažytė, anos laidos „Bobų vasara“, vedėja. Jiedu taikiai suvedė oponentus ir jų palaikymo grupes į ratą, padainavo kartu darnią dainą ir gydytojas A.Urbšys atlyžo, sutiko viešumoje oponuoti gimdymo namuose šalininkams. Laidos įrašas vyko itin ugningoje atmosferoje, visi gavo galimybę išsisakyti.

Tada ir dabar esu  A.Urbšio, profesionalaus, aukščiausios kvalifikacijos ir moralės mediko, žavios asmenybės, išgelbėjusius tūkstančius gyvybių, tiesos pusėje. Aukščiau visko – gimstančio vaiko teisės būti sveikam, ateiti  į pasaulį be rizikos. Dabartinėse sąlygose tai kol kas užtikrinama tik ligoninėse. Atrinkdama laidos herojes, išklausiau daug  kraupių papuasinių ir pasakiškų ritualinių istorijų. Pasirinkome kontrastą - dvi priešingas gimdyvių istorijas. Pirmoji gimdė vonioje miesto bute viena, be niekieno pagalbos, viena iš tų, naujųjų pribuvėjų, išklausiusi kažkokius užsienio kursus. Šokiravo jos įspūdžiai: „užtrukau, praalkau, į vonią įbėgdavo pradinukas sūnus, jam aiškinau, kodėl vonioje tiek daug kraujo, paprašiau, kad išvirtų makaronų, jis nemokėjo, instruktavau, kaip užkaitinti vandenį, jam kažkaip pavyko, prieš pat gimdymą dar spėjau užvalgyti makaronų, į galą ir vyras iš darbo parėjo, o sūnus savarankiškai susitvarkė, nukirpo virkštelę steriliais instrumentais“.

Aną moterį įsivertinau, kaip nepilno proto, visiškai neatsakingą už poelgių pasekmes, neišmanančią mažo berniuko psichologijos, išdrįsusią priešais mažo vaiko tyras akis kraujuoti ir skeryčiotis, mirtinai jį gąsdinti. Juk ne karo metas.

Kontrastinė istorija atrodė kaip holivudinė melodrama. Įtakingo konservatoriaus sveika raudonskruostė marti gimdė jau trečiąsyk dideliame skliautuotame name - pilyje, su dideliais langais į mišką, specialiame baseine, palydėta draugių apeiginėmis lietuvių liaudies dainomis, draugės apgaubė ją sakraliais lino marškiniais. Šiai gimdyvei net pavydėjau – galingo klano sąlygų, neribotų galimybių, patvaraus uošvio užnugario. Net ir sunkiausių komplikacijų atveju pas ją atlėktų medikų brigados, mat mūsų medikai šventai garbina politikus, jiems atleidžia tai, už ką negailestingai baudžia ir smerkia paprastus vargšus mirtingus „ne iš elito“.

Abu vaikus gimdžiau Antakalnio ligoninėje. Pirmagimį išsaugojau vien draugės mamos, patyrusios akušerės pastangomis, įkalbėjo padėti anos gimdyklos šviesulį, apsiverčiau ant kito šono, ir sūnus rado iškart lengvesnį kelią ateiti, neužduso. Iš anksto sutarta gydytoja, paėmusi visus kyšius, išlėkė atostogauti, nusiplovė, nesulaukusi gimdymo pabaigos, prieš tai iškoneveikusi, kodėl neatėjau gimdyti sutartą dieną ir kad  rudės neša jai nelaimes, kaip nenuskilo jos pamainai, kad esu strazdanota. Kita nepažįstama pikta gydytoja rezidentė stovėjo šalia ir bjauriai dergė, kokia esu nevėkšla, kad nesugebu pagimdyti greitai, pagal gydytojų planą. Tai ji darė, kai pasilikdavome dviese, gyvatiškai pašnibždom. Manau, to nusipelniau. Tuomet buvau uoli krikščionė, o krikščionių gyvenimuose visada velkami „kančios kryžiai“, vyksta nuolatiniai pažeminimai ir kančios, sandūros su poliariniais „blogiukais“. Mano tikėjimas aną smurtautoją  ir atvedė, lemtingiausią akimirką moters gyvenime, kad pasikankinčiau ir pasimelsčiau.

Dukrą priėmė nuostabi medikių komanda, ten pat, po poros metų. Prisimenu kaip smagų malonų potyrį: atida, humoras, motiniškas rūpestis, paglostymai ir meilė gimusiai, švelnybiniai žodžiai, net savoje giminėje tokio meilumo nesulaukčiau. Tiesa, susitariau per protekcijas, aprangos parduotuvės direktorė užtarė. Gydytoja vis kartojo, kokia yra direktorei už kažką skolinga, net indų servizo dovanų nepriėmė. Jei tektų vėl rinktis, Lietuvoje ir vėl eičiau tuo pačiu keliu, per medikus, per dideles protekcijas, ieškočiau pažinčių pas konservatorių šulus, prašyčiau jų skambučio.

Pagal naująjį žvaigždžių kanoną, nusakomą jungišku Tauro archetipu, vaikas turėtų gimti šeimyninėje, jaukioje emocinėje aplinkoje, gamtos prieglobstyje, aromatuose ir skambant mėgstamai muzikai, iš anksto pasirengus, ramybėje ir patyrusių moterų globoje, kaip anos laidos herojės dainų rituale, netgi be jokių vyrų, be chirurginės intervencijos, be pašalinių ir svetimų, be gąsdinimų, ne vandenyje ir svarbiausia - be valingų komandų iš šalies (tai mirtinai gąsdina gimstantį kūdikį, jis iškart pasirengia kovai su pasauliu). Vaiko gimimas namuose įprasmina šeimos sakralumą.

Vieta, kur vyko sakrali gimtis, yra labiau vertinama, branginama, ten leidžiamos šaknys, ji neužstatoma švedų bankams, neperleidžiama bet kam.Ta vieta tampa ir suaugusių vaikų traukos centru. Vaikai sugrįžta iš bet kokių tolių , kad  pasisemtų dvasių stiprybės ten, kur gimė. Toje vietoje gali tarpti ir stiprėti giminės kamienas.

Pirmoji sąlyga, leidžiant gimdyti namuose, turi būti patys NAMAI. Miesto butas nėra namai. Kaimynai turi visišką teisę protestuoti, kad už sienos atskira šeima nežaistų žmogiuko gyvybe. Protestuočiau irgi, nes nenoriu sapnuoti mirusios vėlės, kuri visada sugrįžta klaidžioti ten, kur buvo nužudyta.

Tipinė istorija, papasakojo jauna  močiutė iš gretimo namo: „Gimdyti namuose užsimanė žentas, jo draugas pripasakojo, įkalbėjo, kad taip saugiau. Mes su tėvu dukrą atkalbinėjome, ji irgi nenorėjo, bet bijojo žentui priešintis, anas grasino, kad  skirsis, jei jo vaikas ateis valdiškoje ligoninėje. Prasidėjus sąrėmiams žentas pasiruošė trilitrinį stiklainį margancovkės ir užsidarė vonioje (2  chruščiovinių kambarių butukyje) ,vaikščiojome lauke, iš automato vis paskambindavau, kada baigsis. Laimė, ji tik suplyšo, nuvežėme į ligoninę susiūti. Širdį pagadinau per tą vonią su margancovke. Vos prisimenu – galva svaigsta , kuo tai grėsė dukrai“.

Tai nebuvo klasikinis gimdymas namuose, o šeimos teroras, engiant tėvų ir gimdyvės laisvą teisę rinktis.

Nūdienos diskusijoje anoji sena priešprieša tarp profesionalių medikų ir mažamokslių pribuvėjų paaštrėjo. Prokuratūra ją  grubiai, prievartiniu stiliumi užaštrina sudramatina per visuomenės suskaldymą, įžūliai diktuoja karinį, smurtinį, totalitarinės kontrolės valstybės valdymo stilių, pažeisdama PRIVATAUS gyvenimo NELIEČIAMUMO, ŠEIMOS  LAISVOS NUOMONĖS laisves.

Krata menininkų I. Kurklietytės ir R. Abukevičius namuose, paryčiais, mažylių akivaizdoje – tai įsigalinčios nebaudžiamos POLICINĖS-KARINĖS DIKTATŪROS ženklas, nerimastingas, bauginantis, keliantis daug baimių dėl saugios mūsų visų ateities. Teisinėje valstybėje režisierei būtų atsiųstas iškvietimas su terminuotais reikalavimais atnešti reikiamą medžiagą tyrimams. Ir ji, žinoma, būtų atnešusi, juk paklūsta įstatymams, jų nepažeidžia. Kas išdavė įsakymą tokia brutalia forma atlikti kratą? Tą – kuo greičiau į TV studijas, atviru veidu, tegu aiškinasi žmonėms, kas jam suteikė vienašališko baudėjo funkcijas! Ar jis skiria kriminalinius nuo padorių piliečių, ar jam bet kokia aktyvi moteris - priešė?

Teko laimė bendradarbiauti su Ramūno tėvu, kino režisieriumi Petru Abukevičium, verčiau jo kino dokumentikos scenarijus, dovanodavo gamtinių suvenyrų iš ekspedicijų – mamuto ilties gabalą, gražesnio ornamento akmenį iš Šiaurės platumų, pasakojo, kaip tyko paromis  palapinėje, jaukindamas vilkų gaujas, kaip pamažėle tampa jų draugu. Jo sūnui Ramūnui teko sunkesnė užduotis – kurti ir gyventi dvikojų tarnybinių vilkų apsuptyje, rasti kažkaip su jais bendrą kalbą. Pulti juos – vadinasi užsitraukti baudžiamas bylas, pasmerkti šeimą persekiojimams. Jiedu su Inesa turi stipresnį ginklą – KINO MENĄ. Jo įtaiga pasaulio opinijai yra stipresnė nei vienas iš milijono skundų į Strasbūrą. Gal filmuoti reikia ne lyriškas undines gimdyves, o žmogaus teisių pažeidimus, kurių apstu, vis daugėja įsigalint prievartiniam diktatoriškam valdymui.

Bet kokia panašaus baudimo akcija skaldo visuomenės santarvę, sukelia laisvų piliečių įniršio ir pasipriešinimo bangą prieš valstybės smurtą. Baudos akcijos rezultatas tampa  priešingas jo tikslui - skatinti paklusnumą bendriems įstatymams.

Šeimos ir toliau dar dažniau  gimdys namuose, nes tai natūralu, tai gamtinis bendras visuotinis trendas, kaip pasipriešinimas gimdyklų sovietiniam konvejeriui ir gydytojų grubumui. Mylintis vyras neleis pakartotinai savo moters į agresyvią gaują su baltais chalatais, kuri tyčiojasi ir žemina jo vaiko motiną. Kylanti priešprieša medikų savivalei – dėsninga. Tai, kas buvo nutylima prie sovietų, išlenda žinių sklaidos laike.

Ne visos yra tiek storžievės, kad nesitraumuotų girdėdamos medikų mėsininkų žargoną ir gyvuliškus niukinimus. Gimdymui reikia kitoniškos aplinkos ir sąlygų, nei paprastoje ligoninėje, kitoniškų medikų, paruoštų psichologiškai dirbti su šeima, ne su gulinčiu paklusniu kūnu. Gimdyvė - ne karvė, ji turi orumą, su jos norais reikia skaitytis. Ant kieno sąžinės gula moterų konsultacijų išnaikinimas? Jos atliko didelį šviečiamąjį darbą, kurį dabar perėmė ir diletantai, rengiantys būsimos tėvystės kursus.

Įstatymu reikia apibrėžti GIMDYMO SĄLYGAS ir atsakomybę. Jei kūdikis mirė gimdant namie - atimti jų tėvystės teisę, patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip mirties bendrininkus. Lygiai taip pat reikia traukti teisinėn atsakomybėn ir medikus, dėl kurių klaidos miršta ar suluošinami naujagimiai. Nėštumo priežiūros medikai turi prisiimti atsakomybę informuoti tėvus dėl gresiančių komplikacijų, kad tėvai žinotų, kuo rizikuoja, pamatuotų išeigas. Už medicininę pagalbą įvykus komplikacijoms turi būti imami padidinti, dešimteriopi  tarifai. Kad maniakas tėtis pasvarstytų, ar išsimokės savo užgaidą, jei kas ankštoje vonioje įvyks tragiško. Tuomet ir medikai dirbs ne veltui, o už įstatymo numatytą atlygį, nepurkštaus, bet ir neniekins šeimos pasirinkimų. Jei profesionalūs medikai teikia pagiriojimo paslaugas namuose, lygiai taip jie galėtų priimti gimdymus namuose, gavę atitinkamas sertifikacijas, nepraradę kolegų pagarbos, nesupriešinę jų su tais, kurie bijo ligoninių. Jei gimdyklose įsigalėtų aiškūs įkainių tarifai, suderinti su draudimo bendrovėmis, ir medikai elgtųsi humaniškiau, atidžiau. Psichologinės saugos požiūriu gimdyklos neturėtų būti ligoninės dalimi, sveika gimdyvė neturėtų susitapatinti su ligonėmis.

Laisva rinka per kokybę jau smarkiai gerino gimdymų situaciją šalyje. Atsirado modernios gimdyklos su gera slauga, priartina šeimyninei. Jų servisas sparčiai artėja prie šeimos sąlygų, konkurencija verčia tolti nuo sovietinio sukarinto mažylių fabriko. Brangių klinikų patirtis ilgainiui pagerintų ir municipalinių gimdyklų sąlygas.

Šiuosyk problemą išdidino keli veiksniai. J. Švedienės nenoras atsakyti už savo veikas pagal įstatymą ir manipuliavimas vieša opinija. Medikų bendruomenės nesugebėjimas ir nenoras atsiverti naujiems žmonių poreikiams, juos demokratiškai išdiskutuoti,  rasti kompromisus, kad  didelė šeimų dalis nebūtų užčiaupta, nuskriausta, atstumta nuo valstybės. Prokuratūros vienvaldiškos sukarintos akcijos, įbauginant piliečius. Išskirtinio GIMIMO įstatymo nebuvimas.

Kai nėra įstatymo, visuomenė priversta  talžytis viešai, kaip kiemo gaujos. Vilkų kovose nugali tas, kas turi jėgą. Jėgą turi policija ir prokuratūra. Nejaugi tik jiems vieniems bus leista diktuoti visuomenės vertes? Nejaugi niekam iš politikų, įstatymų leidėjų  nerūpi šeimos teisės į natūralų, saugų gimdymą?

Saulė Jonaitytė 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (7)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų