Kaip gerklės vėžys susijęs su pasikeitusiu seksualiniu gyvenimu?

Žmonių gyvenimas per pastaruosius keletą dešimtmečių smarkiai pakito. Po truputį keičiasi ir seksualiniai įpročiai. Tačiau kartais įvairūs pasikeitimai atneša ir neigiamų pasekmių.

Reklama

Pastaraisiais metais padaugėjo susirgimų galvos ir kaklo vėžiu, susijusiu su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Nors dažniausiai manoma, jog šios lokalizacijos vėžį sukelia tabako arba alkoholio vartojimas, vis dėlto ryškūs pokyčiai, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį, vyksta ir šioje srityje. Apie tai pranešime žiniasklaidai pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo onkologas chirurgas Ignas Karnas.

Kas yra žmogaus papilomos virusas?

Žmogaus papilomos virusas, arba ŽPV, yra virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje. Vis dėlto, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, jis gali suaktyvėti ir sukelti organizme kliniškai įvairių pažeidimų, ikivėžinių ar vėžinių ligų. Kaip teigia gydytojas I.Karnas, yra daugiau nei šimtas skirtingų žmogaus papilomos virusų rūšių, kurie skiriasi tarpusavyje – dažniausiai sukelia odos ir gleivinių navikus (papilomas).

Pasak gydytojo, jie perduodami kontaktiniu būdu – oda į odą, o maždaug 40 šio viruso tipų gali būti perduodami lytiniu būdu. Kaip pavojingiausi išskiriami ŽPV 16 ir 18 viruso tipai: „Odos ir gleivinių epitelio ląstelės dauginasi itin dažnai, o dėl viruso poveikio didėja tikimybė, jog dalijantis ląstelėms įvyks klaida – mutacija. Dažniausia lokalizacija, susijusi su ŽPV virusu, yra burnaryklė, kitoms galvos ir kaklo sritims virusas turi mažesnį poveikį. Užsienio literatūroje nurodoma, jog apie 10 proc. vyrų ir 3,6 proc. moterų burnoje yra žmogaus papilomos virusas“, – teigia gydytojas I. Karnas.

Dažniausiai tai yra jaunų žmonių liga

Tradiciškai manoma, jog burnaryklės ir gerklų vėžio rizikos veiksniai yra alkoholis ir tabakas. Jie žmogaus organizmą veikia kancerogeniškai, todėl tam, kad išsivystytų vėžinės ligos, turi praeiti nemažai laiko. Dėl šios priežasties didelė dalis ligų pasireiškia vyresniame amžiuje (50–70 metų), kai jau įgytas tam tikras „stažas“.

Anot I. Karno, žmogaus papilomos virusas yra lytiniu būdu plintanti infekcija, todėl natūralu, jog tai dažniausiai paliečia jaunus žmones, kurie gyvena aktyvų lytinį gyvenimą. Yra nurodoma, jog virusas gali sukelti genetinių pakitimų ląstelėse per maždaug metus, todėl susergama greičiau.

Remiantis atliktais tyrimais, vertinančiais ŽPV sukelto burnaryklės vėžio riziką, buvo nustatyta, jog žmonėms, kurie per gyvenimą turėjo 6 ir daugiau lytinių partnerių, rizika susirgti padidėja net penkis kartus.

„Vis dėlto ŽPV yra virusas, kuris perduodamas lytiniu būdu, šiuo atveju – oraliniu. Laisvesnis gyvenimo būdas, žmonės turi daugiau lytinių santykių ir lytinių partnerių. ŽPV sukeltas burnaryklės ar gerklų vėžys yra visiškai nauja problema onkologijoje, kuri išryškėjo per pastaruosius du dešimtmečius“, – teigia I. Karnas.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Jei gerklės skausmas nepraeina 2–3 savaites, atsirado negyjanti žaizdelė burnoje ar ryklėje, sunkiau ryti, jaučiamas užkimimas, nepraeinantis ausies skausmas arba atsirado darinys kakle – pats metas sunerimti. Visa tai signalizuoja, jog reikėtų suskubti kreiptis į gydytoją.

„Pradžioje svarbiausia specialisto – gydytojo otorinolaringologo apžiūra, nes visas šias sritis mes galime apžiūrėti – įvertinti gleivinę, matomus pakitimus. Naudojame fibroendoskopiją – lanksčiu zondu su kamera apžiūrime sunkiai prieinamas vietas. Kilus įtarimui, atliekame biopsiją – audinius siunčiame ištirti, tada nustatoma diagnozė, sąsaja su ŽPV“. Tačiau gydymas visada būna paprastesnis, jei liga pastebima pradinėse stadijose.

Gera žinia ta, jog ši liga gali būti išgydoma, o siekiant geriausių rezultatų pasitelkiami skirtingi metodai. „Bendrai gydant galvos ir kaklo vėžį galimas chirurginis gydymas, radioterapija, chemoterapija ir biologinė terapija – visi šie metodai parenkami individualiai, atsižvelgus į konkrečią klinikinę situaciją. Nedideli navikai gana nesunkiai gali būti pašalinti chirurgiškai. Patobulėjus chirurginei technikai ir atsiradus galimybei rekonstruoti audinius – po naviko pašalinimo susidariusį defektą uždengti audiniais iš kitų kūno vietų, taip atkuriant vientisumą ir funkciją – turime galimybę išoperuoti ir didelius navikus, kurių gydymo galimybės anksčiau buvo ribotos“, – teigia gydytojas otorinolaringologas I. Karnas.