Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Kaip gelbėtis, kai puola virusai

Šaltinis: vlmedicina | 2021-09-28 10:40:29

Kai oro temperatūra sparčiai krenta ir dienos tampa vis žvarbesnės, aplinkoje ima siautėti virusai. Šiuo laikotarpiu padaugėja žmonių, kurie skundžiasi suprastėjusia savijauta, perštinčia gerkle ir karščiavimu. Kaip padėti savo imuninei sistemai kovoti su negalavimus sukeliančiais virusais?

„Mūsų imuninė sistema greičiau susidoros su ją puolančiais virusais, jeigu vadovausimės esminėmis taisyklėmis: vartosime daugiau skysčių, ilsėsimės, tinkamai maitinsimės, kvėpuosime garais ir jaučiamus simptomus lengvinsime medikamentais“, – teigia „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.

Vaistininkė akcentuoja, kad pasireiškus COVID-19 būdingiems simptomams: karščiavimui, sausam kosuliui, pasunkėjusiam kvėpavimui, staigiam uoslės, skonio praradimui ar susilpnėjimui, reikia susisiekti su savo šeimos gydytoju ir laikantis saviizoliacijos taisyklių atlikti testą. Paaiškėjus rezultatui, bus galima imtis kitų gydymo veiksmų.

Vartokite daugiau skysčių

Kai sergate, turite vartoti dar daugiau skysčių nei įprastai. Padidėjusi temperatūra lemia termoreguliacijos procesus: jų metu kūnas vėsinamas pašalinant vandenį per odą ir plaučius. Jeigu skysčių vartojame per mažai, prasideda dehidratacija, kuri lemia mažiau efektyvias organizmo funkcijas, kylančią temperatūrą, galvos ir sąnarių skausmus, silpnumą ir kitų nepageidaujamų simptomų atsiradimą.

„Kai sergate, rekomenduoju gerti ne tik vandenį, bet ir šiltas arbatžolių arbatas bei sultinius. Įvairios arbatžolės ne tik užtikrina skysčių kiekį organizme, tačiau gali palengvinti simptomus. Liepžiedžių, aviečių lapų ar juodojo šeivamedžio žiedų arbatos yra natūralūs antipiretikai, mažinantys temperatūrą. Čiobrelių, šalavijo, gysločio lapų, medetkų ar ramunėlių žiedų arbatos gelbsti, kai skauda gerklę, taip pat ramina prasidėjusį kosulį. Tokias arbatas reikėtų vartoti saikingai, o apie galimą šalutinį poveikį ir derinimą su vartojamais vaistais ar papildais vertėtų pasikonsultuoti su vaistininku“, – sako G. Šimkė.

Vaistininkės teigimu, ilgai virti vištienos, jautienos ar kitos mėsos kaulų bei daržovių sultiniai taip pat gali pagelbėti. Sultiniuose yra gausu organizmą stiprinančių vitaminų bei mikroelementų, tarp jų ir vitamino A, K2, cinko, geležies, seleno, omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių. Jų sudėtyje esančios amino rūgštys, tokios kaip glicinas ir argininas, pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.

Ilsėkitės ir nepamirškite pavalgyti

Sergančio žmogaus organizmas yra priverstas dirbti intensyviau ir naudoti daug energijos išteklių tam, kad galėtų kovoti su ligos sukėlėjais. Dėl šios priežasties svarbu kokybiškai ilsėtis ir suteikti galimybę visus resursus nukreipti kovai su virusu. Miego metu organizmas sutelkia dėmesį į specifinių baltymų, reikalingų imuninės sistemos stiprinimui, gamybą, todėl pasveikti pavyksta kur kas greičiau. Likus šiltoje lovoje, mažesnė tikimybė sušalti, išsekinti organizmą, taip pat mažesnė ir komplikacijų rizika.

Vaistininkės G. Šimkės teigimu, kai sergate, reikia prisiversti valgyti bent mažomis porcijomis tam, kad organizmas turėtų užtektinai energijos kovoti su jį puolančia infekcija.

„Rinkitės grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę, kurioje gausu imunitetą stiprinančių vitamino E, beta-gliukano skaidulų. Galite valgyti lapines daržoves, brokolius, vaisius: juose taip gausu vitaminų C, E, kalcio bei skaidulų. Jogurtas ir kiti fermentuoto pieno produktai, kuriuose daugybė magnio, seleno, cinko bei kitų mikro ir makro elementų, padės stiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti sveikimą. Padėti sau galite ir valgydami česnaką, gerdami sultinius ir arbatas, pagardintas medumi bei imbieru“, – pataria vaistininkė.

Vartokite maisto papildus

Anot G. Šimkės, organizmo stiprinimui ne visada pakanka su maistu gautų medžiagų ir vitaminų, todėl kartu rekomenduojama vartoti ir maisto papildus.

„Šaltuoju metu laiku ypač naudinga vartoti preparatus, praturtintus vitaminais C, D3, A ir E, cinku, selenu, taip pat ir žuvų taukus. Jeigu nenorite vartoti daug atskirų maisto papildų, galite rinktis vitaminų kompleksus, sudarytus iš keleto skirtingų veikliųjų medžiagų. Yra galimybė pasirinkti ir labiausiai tinkančią maisto papildo formą – skystą, tai yra emulsijos, mikstūros, sirupai, tinktūros, arba kietą, kaip dražetės, milteliai, piliulės, tabletės“, – pasakoja vaistininkė.

Kvėpuokite garais

Anot G. Šimkės, kai žmogus kvėpuoja garais (inhaliuoja), yra slopinamas kilęs uždegimas ir raminama sudirginta gleivinė. Dėl šios priežasties inhaliacija puikiai tinka gerklės uždegimui slopinti, slogai mažinti ir plaučių ligoms gydyti.

„Inhaliacijoms dažniausiai naudojamas 0,9 proc. druskos tirpalas, kurio galima įsigyti vaistinėse. Jeigu nėra galimybės apsilankyti vaistinėje, galite garinimui naudoti ir paprasčiausią mineralinį vandenį. Šiam procesui naudoti eterinių aliejų nerekomenduoju, nes jie gali sukelti alerginę reakciją. Dėl galimų nelaimingų atsitikimų ar akių sudirginimo rizikos, nerekomenduoju inhaliacijų atlikti virš puodo su verdančiu vandeniu, saugiau rinktis specialius inhaliatorius. Jeigu neturite galimybės atlikti inhaliacijų, kvėpuoti vandens garais galite ir šiltame duše arba pabandyti drėkinti patalpas, nes tai gali šiek tiek palengvinti jaučiamus simptomus“, – pataria vaistininkė.

Simptomų lengvinimas medikamentais

Jeigu ligos simptomai yra stiprūs ir labai vargina, juos galima kontroliuoti vaistiniais preparatais. G. Šimkės teigimu, temperatūrą mažina paracetamolis, ibuprofenas, deksketoprofenas ir kiti antipiretikai.

„Jeigu skauda gerklę, galite rinktis augalinės kilmės ir cheminės sudėties pastiles ir (ar) uždegimą malšinančius purškalus. Sausam kosuliui slopinti padės pastilės, kurių sudėtyje yra islandinės kerpenos ar šalavijo, taip pat sirupai. Šlapiam kosuliui gydyti yra reikalingi atsikosėjimą skatinantys bei sekretą skystinantys preparatai. Nosies užgulimą palengvins vietiniai arba sisteminiai dekondestantai, antihistamininiai vaistai nuo alergijos ir druskingi nosies purškalai. Labai svarbu, kad prieš pradėdami vartoti bet kokį vaistinį preparatą, pasikonsultuotumėte su gydytoju ar vaistininku ir perskaitytume informacinį preparato lapelį“, – sako G. Šimkė.

Jeigu kamuoja peršalimas ar silpsta imunitetas, padės subalansuota mityba, skysčių vartojimas, poilsis, kvėpavimas garais, tinkamai parinkti medikamentai ir maisto papildai. Nepamirškite, kad sveikata – brangiausias turtas, o jos būklė – jūsų rankose.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų