Kaip bendrauti su senatvine silpnaprotyste sergančiu žmogumi?
Klausimas. Mamai, sulaukusiai 90 metų, pradėjo reikštis senatvinės silpnaprotystės ar psichozės požymiai. Kaip bendrauti su tokiu žmogumi? Jis įtarus, piktas, susikoncentravęs tik į save, jam viskas blogai, žmonės jam atseit linki tik blogo, stengiasi pakenkti, net numarinti (pvz., specialiai jį užkrečia koronavirusu), jis jaučiasi pats nelaimingiausias, o kiti nerūpi. Įtikinti, kad nėra taip blogai, nepavyksta. Be to, nebeatsimena kai kurių dalykų – praėjusių pokalbių, skambučių. Susitarti neįmanoma, prieštarauji – dar labiau pyksta, verkia. Gaila jos, bet apima neviltis, savo elgesiu išmuša iš pusiausvyros, išbalansuoja. Ką daryti? Martyna.
Atsakymas. Iš tikrųjų, prižiūrint ir bendraujant su senyvo amžiaus žmonėmis, kuriems pasireiškia silpnaprotystė, yra visiškai natūralu ir normalu, kad kyla neviltis ir bejėgiškumo jausmas. Silpnaprotystė, ar kitaip vadinama demencija, – liga, nuo kurios vaistų nėra, tačiau yra įmanoma palengvinti bei pagerinti sergančiųjų bei jų globėjų gyvenimo kokybę. Skirtingi demencijos tipai yra susiję su smegenų ląstelių pažeidimais tam tikruose smegenų regionuose.
Paprastai silpnaprotystė formuojasi iš lėto. Nyksta subtiliausios savybės, tokios kaip etiniai, estetiniai jausmai, humoras. Emocijos ima keistis, blėsti, žmonės tampa abejingi, pikti, dirglūs ir nekritiški. Liga neabejotinai paveikia žmonių gebėjimą bendrauti, deja, bet tuomet senyvo amžiaus asmuo jau negali pakeisti savo bendravimo būdo. Ši negalia dažnai netgi sukelia mažiau rūpesčių pačiam ligoniui negu jo artimiesiems. Tuomet, mes, artimieji, privalome bandyti ir stengtis bendrauti su tokiais žmonėmis kitaip, kad jie mus geriau suprastų ir tuo palengvintume jų bei savo gyvenimą.
Verta paminėti, kad iš pradžių sergantysis dar suvokia, kad jis serga ir kad kažkas su juo negerai, tačiau vėliau tokių supratimo akimirkų vis pradeda mažėti. Bendraujant su mama labai svarbi jūsų kantrybė, kadangi demencija sergantis žmogus sutelkia dėmesį tik į save, svarbus lieka tik jis pats ir jo poreikiai. Visi interesai ima sietis tik su savo reikmių patenkinimu. Praktikoje matome, kad dažnai artimieji nesuvokia, kad demencija sergantis žmogus taip nesielgia specialiai. Mažėjantis savarankiškumas, atminties spragos, nukrypimas nuo pokalbio temos, to paties klausimo uždavimas, sunkumai formuluojant mintis ir suprantant, ką kiti žmonės bando pasakyti, neracionalūs sprendimai tikrai kelia daug streso bei blogina gyvenimo kokybę tiek pačiam sergančiajam, tiek artimiems žmonėms. Ligai progresuojant galima pastebėti ir sujaudinimo, psichozės epizodų.
Svarbu ir tai, kad, mokslinių tyrimų duomenimis, demencija yra susijusi su didesne depresijos rizika: biologinė senstančio žmogaus fizinė būklė, ypač smegenų, gali paskatinti depresijos išsivystymą, kurią galime pažinti pastebėdami mąstymo sulėtėjimą, prislėgtą nuotaiką, apatiją ir nenorą nieko veikti.
Natūralu, kad šioje situacijoje apima neviltis, gailestis, bejėgiškumas, pyktis, nors, atrodo, darote viską, kas įmanoma geriausiai. Tam, kad neperdegtumėte, nepervargtumėte, nepamirškite pasirūpinti savimi, dalintis sergančiojo priežiūra su kitais artimaisiais, skirti laiko savo poilsiui ir savo gyvenimui, kadangi tik deramai pasirūpinę savimi, galime teikti pagalbą kitiems. O praktiniai patarimai, kaip palengvinti bendravimą su mama pateikiami šiame leidinyje.
Taip pat svarbu kreiptis į gydytojus, kurie tiksliai, pagal jūsų papasakotus simptomus ir objektyvius medicininius bei psichologinius tyrimus galės patvirtinti arba paneigti demencijos diagnozę, nes klausime pastebėjome abejonę dėl jos tikslumo. Sužinojus diagnozę, būsite labiau informuota, kaip elgtis ir kaip bendrauti su mama, be to, siekiant pagerinti mamos gyvenimo kokybę gali būti skirti medikamentai, mažinantys jūsų paminėtų simptomų raišką.
Siūlome taip pat peržvelgti LR SAM parengtas rekomendacijas, kaip rūpintis demencija sergančių žmonių emocine sveikata.
Atsakymą parengė klinikinės psichologijos magistrantė Rūta Remėzaitė ir medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Susiję straipsniai
