Kauno klinikose atlikta itin reta aortos operacija

62-ejų pacientui Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokios operacijos Kauno klinikose atliekamos vos 1–3 kartus per metus. Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam vyrui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komandos. Po sėkmingos operacijos pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai. 

Aneurizma – patologinis kraujagyslės sienelės išsiplėtimas, atsirandantis dėl jos silpnumo ar pažeidimo. Pasak Kauno klinikų Širdies centro Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo doc. Lino Veličkos, dažniausiai aneurizma ilgą laiką nesukelia jokių simptomų – pacientai nieko nejaučia, o apie ligą sužino tik tada,kai aneurizma plyšta.

Raimondui nustatyta simptominė krūtinės ir pilvo aortos aneurizma. Per metus Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dėl įvairių aneurizmų operuojama apie 110–130 pacientų, tačiau krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos pasitaiko gerokai rečiau. Jų operacijos ypač sudėtingos, nes pažeidžiama ilga aortos atkarpa, o operuojant laikinai nutraukiama kraujotaka į dalį pilvo organų ir kojas. Todėl būtina užtikrinti kraujo tiekimą gyvybiškai svarbiems organams ir apsaugoti juos nuo pažeidimo.

Išgirdęs, kad jam skubiai reikalinga sudėtinga operacija, Raimondas sako iš karto supratęs, kad situacija rimta. „Prieš akis – tarsi siena. Kai medikai pasako, kad šiandien reikia tokios operacijos, supranti, kad rytojaus gali ir nebūti“, – prisimena vyras.

Pasak doc. Lino Veličkos, operacija pradėta suformavus laikiną šuntą – papildomą kraujo tekėjimo kelią, leidusį palaikyti kraujotaką operacijos metu.

„Sukūrėme „aplinkkelį“, kuriuo užtikrinome kraujo tekėjimą į žemiau esančias kraujagysles“, – aiškina medikas.

Operacijos metu apie 45 cm aortos ir klubinių arterijų dalies pakeista dviem tarpusavyje sujungtais dirbtinių kraujagyslių protezais. Taip pat iš naujo sujungtos šešios arterijos, krauju aprūpinančios pilvo ir dubens organus. Siekiant apsaugoti inkstus, kai jų kraujotaka buvo nutraukta, operacijos metu jie buvo šaldomi.

Tokios apimties operacija kelia didelių iššūkių tiek gydytojams chirurgams, tiek anesteziologams. Širdies centro Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovo doc. Tado Lenkučio teigimu, operacijos metu reikėjo tiksliai reguliuoti arterinį kraujo spaudimą, vertinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, užtikrinti organų bei nugaros smegenų apsaugą.

Siekiant sumažinti netekto kraujo kiekį, buvo nuolat stebimas kraujo krešėjimas, o iš operacinės žaizdos surinktas kraujas buvo išvalomas ir grąžinamas pacientui. „Šių operacijų metu reikalinga ypač didelė anesteziologo kompetencija, staigi ir teisinga reakcija, kontroliuojant dramatiškai besikeičiančią situaciją, labai gera komunikacija su chirurgų komanda“, – pasakoja doc. T. Lenkutis.

Operacijos metu chirurgų ir anesteziologų veiksmai turėjo būti nuolat derinami – nuo pažeistos aortos pakeitimo ir organų kraujotakos atkūrimo iki kraujospūdžio reguliavimo bei kraujo netekimo kontrolės. Operacijoje dalyvavo trys chirurgai, anesteziologai, anestezistai, transfuziologai, transfūzionistai, dvi slaugytojos instrumentatorės ir slaugytojų padėjėjos. Vienu metu operacinėje dirbo apie 10–12 specialistų.

Doc. L. Velička pabrėžia, kad ne mažiau svarbus ir laikotarpis po operacijos. „Po tokios operacijos žmogaus organizmas patiria didžiulį išbalansavimą, galima sakyti, avarinę būklę, todėl labai svarbus greitas ir tikslus organizmo funkcijų atstatymas“, – sako medikas.

Raimondo pooperacinė eiga buvo sklandi – pacientui pavyko išvengti ūmaus inkstų pažeidimo. Po operacijos išnyko ir iki tol varginęs pilvo skausmas. Šiandien Raimondas sako į savo sveikatą žiūrintis kitaip ir ragina nedelsti pajutus neįprastą ar neraminantį simptomą.

„Jeigu vizitą pas gydytoją būčiau palikęs rytojui, galbūt rytojaus ir nebūtų“, – apie savo patirtį pasakoja vyras.