Valgymo sutrikimai: kaip atpažinti ligą

Valgymo sutrikimų tema, ne taip plačiai aptariama pasaulyje, kuriame karaliauja grožio ir sėkmės kultas, savo aktualumo nepraranda. Galbūt net atvirkščiai – ji tampa vis aktualesnė, o kartu vis sėkmingiau slepiama valgymo sutrikimais sergančių žmonių.

Kai reklama, žiniasklaida ir socialiniai tinklai sąmoningai ar ne tapo neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi, viena vertus, sukuriama iliuzija, kad gyvename tobulai atrodančių žmonių, kuriems viskas sekasi, pasaulyje; antra vertus – siekis atitikti neva vyraujančius standartus ir tendencijas kelia grėsmę tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.

Pažeidžiamiausia visuomenės grandis šioje iškreiptų veidrodžių karalystėje – vaikai ir paaugliai. Nors valgymo sutrikimai dažniausiai išsivysto vyresniojo amžiaus paaugliams, ypač merginoms, pastebima tendencija, kad dietomis ir svorio metimu ima domėtis vis jaunesnio amžiaus vaikai. Vaikų ir paauglių valgymo sutrikimai, lydimi drastiškų valgymo įpročių pakeitimų, gali sukelti didelių, net gyvybei pavojingų pasekmių.

Dažniausiai, jei liga nėra akivaizdžiai matoma išorėje, net tėvai ir artimieji nepastebi ir nesuvokia, kad vaikas serga. Ligai įsisenėjus, tampa vis sunkiau grąžinti fizinę bei psichinę vaiko sveikatą. Šiuo straipsniu siekiama atkreipti tėvų dėmesį į tam tikrus ligos požymius, padėti savo vaikams gyventi sveikiau ir, jei reikia, laiku kreiptis pagalbos.

Kas sukelia valgymo sutrikimų?

Gydytojai negali tiksliai pasakyti, kas sukelia valgymo sutrikimus. Manoma, kad tai bendra biologinių, elgesio ir socialinių aplinkybių išdava. Pavyzdžiui, vaikus ir paauglius smarkiai paveikia nuotraukos ir atvaizdai viešojoje erdvėje bei reklamose, kur žmonės, atspindintys tam tikrus idealus, vaizduojami liguistai liesi. Taip pat daugelis vaikų ir paauglių, kenčiančių nuo valgymo sutrikimų, neretai kenčia ir nuo šių veiksnių: nuolatinio nerimo, baimės priaugti svorio, bejėgiškumo jausmo, žemos savivertės. Tam, kad susidorotų su šiais jausmais, vaikai ir paaugliai gali imtis spręsti sunkumus per maistą, o ilgainiui susiformuoja žalingi valgymo įpročiai. Iš tiesų valgymo sutrikimai dažnai eina drauge su kitomis psichikos bėdomis, pavyzdžiui, nerimo sutrikimais, depresija, priklausomybėmis.

Valgymo sutrikimų pavojai

Vaikų ir paauglių valgymo sutrikimai gali sukelti daugybę rimtų sveikatos problemų ir netgi baigtis mirtimi. Bet kuris valgymo sutrikimas ar jų kompleksas kelia realią grėsmę suaugusio žmogaus sveikatais ir gyvybei, o vaikai ir paaugliai rizikuoja dar labiau, nes jų organizmas ir psichika tik bręsta, formuojasi.

Deja, valgymo sutrikimai neišgydomi tiesiog valios pastangomis. Vaikui prireiks gydymo, kad būtų atstatytas normalus kūno svoris ir valgymo įpročiai. Gydymas taip pat padeda spręsti už valgymo sutrikimų slypinčias psichologines bėdas. Verta prisiminti, kad sėkmingiausiai valgymo sutrikimai gydomi ankstyviausioje stadijoje. Tad jei savo vaikų elgesyje pastebite bent vieną iš simptomų, aptariamų šiame straipsnyje, nedelskite kreiptis pagalbos į gydytojus.

Vaikų ir paauglių anoreksija

Vaikai ir paaugliai, sergantys anoreksija, turi iškreiptą kūno įvaizdžio suvokimą. Sergantieji anoreksija sau atrodo stori net tuomet, kai yra pavojingai liesi. Jie apimti karštligiško įsivaizdavimo, kad turi būti liesi, ir atsisako bent kiek priartėti prie minimalaus normalaus svorio.

Anoreksijai būdingi požymiai: nerimas, depresija, perfekcionizmas ar griežta savikritika; dietų laikymasis net esant liekno kūno sudėjimo ar išsekus; sekinantis sportavimas; nuolatinė baimė būti storam, net esant nepakankamo svorio; (merginoms) nereguliarios mėnesinės ar jų išnykimas; staigus svorio netekimas, kurį sergantysis gali stengtis slėpti laisvais drabužiais; keisti valgymo įpročiai, pavyzdžiui, vengimas valgyti, valgymas slapčia, kiekvieno kąsnio kontroliavimas arba tik tam tikro maisto valgymas mažais kiekiais; neįprastas domėjimasis maistu.

Anoreksija gali sąlygoti kai kuriuos rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, svarbiausių organų, ypač smegenų, širdies ir inkstų pakenkimą; nepastovų širdies ritmą; žemą kraujo spaudimą, sulėtėjusį pulsą ir žemesnę kūno temperatūrą, sulėtėjusį kvėpavimą; jautrumą šalčiui; kaulų retėjimą.

Anoreksija baigiasi mirtimi vienu iš dešimties atvejų. Dažniausiai mirties priežastimi būna sustojusi širdis, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ar savižudybė.

Pirmasis anoreksijos gydymo tikslas yra grąžinti sergančiajam normalų svorį ir valgymo įpročius. Dažnai prireikia gydymo ligoninėje, kuris užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jei dėl nepakankamos mitybos gresia pavojus gyvybei, prireikia intraveninio maitinimo arba maitinimo per zondą. Jaunai, besiformuojančiai asmenybei gydymo metu (ir vėliau) itin svarbus šeimos ir, kiek tai įmanoma, artimiausių draugų ar giminės palaikymas (nors tradiciškai apie šią ligą toliau nei šeimos ribos nekalbama).

Ilgalaikiam gydymui svarbus psichologinis aspektas. Tai apima gydymą antidepresantais, elgesio terapiją, psichoterapiją, palaikomąsias grupes.

Vaikų ir paauglių bulimija

Kaip ir anoreksijos atveju, bulimija sergantys vaikai ir paaugliai taip pat bijo priaugti svorio ir jaučia itin didelį nepasitenkinimą savo kūnu. Jie dažnai suvalgo itin daug maisto per trumpą laiką. Tuo metu (t. y. valgydamas) vaikas ar paauglys praranda kontrolės jausmą. Jausdami pasišlykštėjimą ir gėdą po persivalgymo, bulimija sergantieji stengiasi išvengti svorio priaugimo išvemdami suvalgytą maistą arba naudodami vidurius laisvinančius vaistus, skirtus svorio metimui, diuretikus ar klizmas. Atsikratę suvalgyto maisto, jie jaučia palengvėjimą.

Gydytojas gali diagnozuoti bulimiją, jei vaikui ar paaugliui tokie persivalgymo ir maisto šalinimo epizodai kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę bent tris mėnesius. Kadangi šie valgymo / maisto šalinimo epizodai įprastai yra slepiami, liga retai pastebima ankstyvoje stadijoje.

Bulimijos požymius apima piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais, padidėjęs nerimas, didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką, valgymas slapčia arba keisti valgymo įpročiai, perteklinis sportavimas, nuotaikų kaita, savo išvaizdos pervertinimas, nuolatinis ėjimas į vonios kambarį pavalgius, nuolatinis liūdesys, pažeisti ar randuoti pirštų sąnariai, neįprastas susidomėjimas maistu, vėmimas po valgio. Dažnai paaugliai, sergantys bulimija, piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais.

Bulimijos, kaip ir anoreksijos, sukeliamos komplikacijos būna rimtos ir kelia grėsmę sveikatai. Nuolatinio vėmimo sąlygojamas skrandžio rūgščių pagausėjimas gali pažeisti dantų emalį, ilgainiui sukelti stemplės uždegimą, seilių liaukų pabrinkimą skruostų srityje. Taip pat bulimija sergantiesiems dažnai sumažėja kalio kiekis kraujyje, o tai gali sukelti pavojingas pasekmes širdies veiklai.

Gydant bulimiją pirminis tikslas yra nutraukti persivalgymo ir maisto šalinimo ratą, grįžti prie normalių valgymo įpročių. Be daugelio kitų dalykų, taikomų gydyti bulimijai, vieni svarbiausiųjų yra (valgymo) elgesio korekcija, individuali, šeimos ar grupinė terapija, konsultavimas mitybos klausimais, esant reikalui – gydymas antidepresantais.

Vaikų ir paauglių dažnas persivalgymas

Dažnas, besikartojantis persivalgymas panašus į bulimiją. Kenčiantys nuo persivalgymo nuolat nekontroliuojamai suvalgo didelį maisto kiekį per trumpą laiką, net tuomet, kai persivalgymas jiems kelia fizinį diskomfortą. Tačiau dažno persivalgymo sutrikimo kamuojami vaikai ir paaugliai nepašalina suvalgyto maisto vemdami ar kitais būdais. Dažniausiai šiuo sutrikimu sergantieji linkę turėti antsvorio ar nutukti.

Šį valgymo sutrikimą sunkiau pastebėti ir / ar suprasti, kad tai liga. Įprastai dažnai persivalgantieji kovoja su savo jausmais. Pyktis, nerimas, jaudulys ar nuobodulys gali paskatinti persivalgyti. Dažnai šiuo sutrikimu sergantieji (tiek vaikai, tiek suaugusieji) patys nesuvokia, kad tai liga, labai išgyvena dėl savo nesivaldymo ir gali nuolat būti prislėgti ar susirgti depresija.

Vaiko ar paauglio antsvoris, sąlygotas nuolatinio persivalgymo, gali sukelti tokias pasekmes sveikatai kaip širdies ligos net jauname amžiuje, aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antrojo tipo diabetas.

Nuolatinio persivalgymo gydymas kiek skiriasi nuo anoreksijos ar bulimijos gydymo, bet taip pat reikia daug paties vaiko ar paauglio ir šeimos pastangų bei palaikymo. Dažniausiai gydant nuolatinį persivalgymą naudojama elgesio terapija, psichoterapija, vaistai, įskaitant ir antidepresantus.

Jeigu įtariate, kad jūsų vaikas gali sirgti valgymo sutrikimais, kreipkitės profesionalios pagalbos – į šeimos gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Vyresniojo amžiaus paaugliai ir suaugusieji gali kreiptis į Valgymo sutrikimų centrą (plačiau: https://www.vasaros.lt/sk_valgymosutrikimu.htm)

Parengta pagal webmd.com ir kitus šaltinius