Kai sustreikuoja nugara

Nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmones – tiek moteris, tiek vyrus. 70–80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Jie labai pablogina gyvenimo kokybę, sumažina darbingumą. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių ir viena iš pagrindinių sveikatos problemų, dėl kurių pacientai kreipiasi į specialistus. Apie tai kalbamės su Jono Girskio stuburo gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžiene.

Reklama

Kodėl daugumai vyrų ir moterų, perkopusių 50 metų ribą, maudžia strėnas –nugaros apatinę dalį žemiau juosmens?

Juosmens–kryžkaulio sritis yra vieta, patirianti didžiausią apkrovą. Mūsų kūnas – tobulai sukurta svertinė sistema. Deja, mes ne visada su ja tinkamai elgiamės: vienos raumenų grupės, sąnariai, raiščiai dirba daugiau, o kiti – „tinginiauja“. Negaudami darbo, jie nusilpsta.

Jei kuri nors raumenų grupė „nesusitvarko“ su savo darbu, stipresniosios „ateina į pagalbą“. Jos dirba ne tik savo darbą, bet ir už nusilpusias raumenų grupes. Užsitęsus tokiai situacijai, persiskirsto sąnarinių paviršių apkrovos, pertempiami dvigubą darbą dirbantys raumenys, kompensacijos mechanizmai senka, pradeda keistis stuburo struktūros, atsiranda skausmai.

Kol mes jauni, pakitusių apkrovų taip smarkiai nejaučiame, kūnas dar pajėgus susitvarkyti su netvarka. Jei kryptingai nekoreguojame esančio disbalanso kaulų–raumenų sistemoje, ten, kur apkrovos didžiausios (juosmens–kryžmens sritis), pradedame jausti diskomfortą. Mėgstame dėl to kaltinti mums nepavaldžius dalykus – amžių, struktūrų „nusidėvėjimą“, pamiršdami svarbesnius veiksnius – mažą fizinį aktyvumą, kūno nepriežiūrą, antsvorį.

Jei nuolatos kryptingai palaikytume savo svertinės kaulų–raumenų sistemos balansą, „nusidėvėjimas“ ir perkrovos būtų gerokai mažesni, neatsirastų skausmų. Be abejo, reikia nepamiršti, kad niekada nevėlu pradėti atkurti savo kaulų–raumenų sistemos balansą, nes tai lems, kaip dažnai ir kaip intensyviai vargins skausmai.

Ar prie kūno linkių prisitaikantis čiužinys – tinkamas pasirinkimas? Galbūt geriau miegoti ant kuo kietesnio paviršiaus?

Paviršius, ant kurio patogiai miegosite, turi būti pasirenkamas individualiai pagal patogumą, o ne pagal reklamą. Iš esmės tai, kad vienam labiau patiks gulėti ant kietesnio, kitam – ant minkštesnio čiužinio, lems laikysena, kaulų–raumenų sistemos būklė, bendras jautrumas.

Reikia stengtis rasti tokį variantą, kad būtų išsaugomi fiziologiniai stuburo linkiai, ir nesivaikyti mitų, kad kietos grindys ištiesina stuburą ir jį gydo. Tam yra kur kas efektyvesnių priemonių. Paguldžius ant kietų grindų, be pagalvės ydingos laikysenos žmogų (pavyzdžiui, su kuprele), sapnai tikrai nebus saldūs.

Kokias dažniausias klaidas daro žmonės, bandydami patys spręsti nugaros skausmo sukeltas problemas?

Jei atsirado skausmas, nors ir nedidelis, tai jau simptomas, kad jūsų kaulų–raumenų sistema išsibalansavo, apkrovos struktūroms pasiskirsto ne taip, kaip turėtų, todėl laikui bėgant skausmas ims intensyvėti ir dažnėti.

Simptominis gydymas – skausmo malšinimas tepalais, tabletėmis ar masažais – nepanaikina skausmą sukeliančių priežasčių. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau laiko ir pastangų vėliau tenka įdėti siekiant atkurti sutrikusią biomechaniką.

Dažna klaida vos suskaudus nugarą bėgti atlikti magnetinio rezonanso tyrimo. Nors jame ir labai gražiai matyti pažeidimas, bet priežasčių, kodėl jis atsirado, ir būdų, kaip spręsti problemą, nuotraukoje nesimato. Tai galima nustatyti tik atliekant funkcinius testus – vertinant visą kaulų–raumenų svertinę sistemą, tiriant, kurie judesiai riboti, kurie per dideli, kurie provokuoja skausmą ir kur būtent. Reikia gydytojo, gebančio rasti, kurie raumenys pertempti, kurie silpni, kokie judesiai yra sutrikę ir kokius pratimus skirti, kad juos būtų galima atkurti.

Pratimai turi būti parinkti individualiai. Negali vienodas pratimų rinkinys padėti ir laibai studentei, ir statybininkui, ir veržliam verslininkui. Atlikdami kažkam tikusių gydomųjų pratimų programą, galime labai suklysti, nes pratimai, kaip ir vaistai, privalo būti skiriami individualiai. Pvz., jei bendradarbio keturgalvis šlaunies raumuo yra silpnas, jis atlieka jėgos pratimus, o jei jūsų šis raumuo labai įsitempęs, jums tie pratimai dar labiau padidins įtampą ir pažeidimą.

Tad, atsiradus skausmams, būtina kaulų–raumenų biomechaniką išmanančio specialisto konsultacija, kad nustatytų ir jums paaiškintų, kurių būtent raumenų grupių ir kokias fizines ypatybes (ar jėgą, ar elastingumą ir pan.) jums reikia reabilituoti (atkurti), kad pažeidimas neprogresuotų, o skausmai mažėtų.

Ar yra fizinių pratimų, kuriuos profilaktiškai galėtų daryti kiekvienas vyras ir moteris, kad nepakenktų sau ir užbėgtų problemoms už akių?

Profilaktiškai kiekvienas mūsų turi mankštintis, „sutepti“ sąnarius, palaikyti tvirtus ir elastingus raumenis, gerinti ištvermę, bet pratimų, tinkančių visiems, nėra ir negali būti. Visi esame skirtingi – vieni gyvenime pasyvūs, tad reikia pertemptas raumenų grupes atpalaiduojančių, o silpnąsias stiprinančių pratimų, kiti dirba sunkų fizinį darbą, tad, norint sumažinti apkrovų žalą, reikia labiausiai apkraunamas raumenų grupes atpalaiduoti.

Kiekvienas turime nors šiek tiek išmanyti apie savo raumenų ir kaulų sistemą, retsykiais savo kūno „važiuoklę“ išsitirti profilaktiškai ir žinoti, kurioms raumenų grupėms reikia didesnio dėmesio ir kokias fizines ypatybes reikia lavinti. Tada turėtume sveikesnę visuomenę ir mažiau netinkamomis sporto šakomis ir mankštomis sau pakenkusių pacientų.

Dauguma kenčiančiųjų didesnį ar mažesnį nugaros skausmą kreipiasi pagalbos į masažo specialistus. Ką reikėtų žinoti prieš einant pas juos?

Masažas yra viena iš kompleksinio reabilitacinio gydymo dalių, jis dažnai nepelnytai pervertinamas. Turbūt todėl, kad tai yra maloni procedūra, žmogui nieko pačiam nereikia daryti. Deja, reikia žinoti, kad vien masažais problemos neišspręsite.

Masažo metu suaktyvinama apykaita, išmasažuojami trigeriniai taškai, atpalaiduojami įsitempę raumenys, bet po kurio laiko jie vėl įsitempia, vėl atsiranda trigeriniai taškai, grįžta skausmai. Taip nutinka todėl, kad masažas yra kompleksinio gydymo dalis – jis paruošia kūną, kad būtų lengviau ir efektyviau daryti tikslinius gydomuosius pratimus, o jei iki jų darymo neprieinama, nereikia kaltinti masažuotojo.

Dažnai po pavadinimu „masažas“ slepiasi nekompetentinga manualinė terapija, kuri dažnai gali būti ne tik netikslinga, bet ir žalinga. Tad reikėtų pasidomėti, kas būtent jums bus daroma, ir bėgti kuo toliau nuo „specialistų“, „atstatinėjančių slankstelius” nenurengus, neištyrus ir nepažiūrėjus nuotraukų. Ir siūlyčiau kritiškiau vertinti kai kurių masažistų paistomas nesąmones apie „išmasažuotas druskas“, „nulaužytus osteofitus“ ir „įstatytas išvaržas“.

Vaistinėse apstu įvairiausių tepalų ir liaudiškų priemonių nuo nugaros skausmų. Artėja Žolinė, tad kokių žolelių patartumėte prisirinkti, kokius antpilus pasidaryti, kad po darbymečio galima būtų išsitrinti pavargusius raumenis?

Po darbymečio siūlau nepamiršti ne tik išsitrinti pavargusius raumenis, bet ir juos pratempti, atpalaiduoti, kad juose greičiau atsikurtų medžiagų apykaita, nepakistų balansas svertinėje kaulų–raumenų sistemoje.

Liaudiškų priemonių yra nemažai, bet visas reikėtų naudoti atsargiai, pasidomėti, ar jos tinka jums. Liaudyje raumenų, sąnarių ir nugaros skausmams gydyti naudojama spiritinė kaulažolių ištrauka, apynio spurgų kompresai, šviežių kadagio uogų sulčių įtrynimai.

Skaitytojai klausia, ar patartumėte ant kėdės pasidėti balanso pagalvėlę arba sėdėti ant pripučiamo kamuolio. Teko girdėti, kad nestabilus pagrindas sėdint padeda saugoti stuburą. Ypač tai tinka dirbant kompiuteriu. Ar tai tiesa?

Taip, tiesa. Sėdint ant kėdės, nugaros tiesiamieji raumenys dirba statiškai. Tai reikalauja daugiau energijos, jie greičiau nuvargsta. Sėdėdami ant kamuolio ar nestabilios plokštumos, prarandame statinę atramą, nuolat turime ieškoti patogiausios ir taisyklingiausios padėties.

Taip aktyviname net giliausiai esančius, atpratusius dirbti raumenis. Be to, kamuolys – puiki priemonė, primenanti, kad sėdėti reikia taisyklingai ir daryti pertraukėles. Pabandykite, kiek ilgai pavyks išsėdėti susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Tik nestabili platforma ar kamuolys, norint teigiamų rezultatų, turi būti tokio aukščio, kad sėdint kojos per klubus ir kelius būtų sulenktos 90 laipsnių kampu.