Kada gerti vaistus nuo skausmo?

Mūsų reakcijos į skausmą skiriasi: vieni žmonės pakantesni skausmui, kiti ilgai nė nesvarstę imasi skausmą malšinti, nes jų skausmo slenkstis labai žemas. Pasak vaistininko Gintaro Verbaus, kankintis dėl skausmo nereikia, tačiau savigyda irgi gali būti pavojinga. Taigi, kur tas aukso vidurys – ar gerti vaistus vos tik pajus pirmuosius skausmo ženklus, ar jau nebegalint kęsti?

Reklama

Skausmas – tai signalas apie pažeidimus mūsų organizme, tai viena svarbiausių kūno reakcijų, padedančių suprasti, jog kažkas negerai ir reikia imtis veiksmų. Pavyzdžiui, prilietus ugnį, skausmas priverčia atitraukti ranką. Štai kodėl vaistininkas G. Verbus pabrėžia, kad pirmiausia reikia suprasti skausmo priežastį, o tada imtis veiksmų.

„Yra buvusi situacija, kai žmogus, pats sau diagnozavęs tarpšonkaulinio nervo uždegimą, atėjo pirkti vaistų nuo skausmo. Perspėjau, kad paprastai tokie uždegimai trunka kelias dienas ar savaitę, o klientas jau mėnesį geria nuskausminamuosius ir padėtis negerėja – tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytojus. Tačiau žmogus laikėsi savo, kol vėliau galiausiai sukniubo nuo infarkto. Paaiškėjo, kad iš tiesų jam skaudėjo ne tarpšonkaulinį nervą, o širdį ir mėnesį žmogus vaikščiojo priešinfarktinės būklės“, – pasakoja BENU vaistininkas.

Taigi neįprastas, ilgai besitęsiantis skausmas neturėtų būti ignoruojamas. Geriausia kreiptis konsultacijos į specialistus, mat skausmą numalšinus vaistais galima tik užmaskuoti tikrąją bėdą.

Svarbiausia saikas

Žinoma, anot G. Verbaus, nenutiks nieko blogo, jeigu nuo, pavyzdžiui, danties skausmo, patyrus traumą, sumušimą ar dėl įtampos įsiskaudėjus galvai, išgersite tinkamą dozę vaistų nuo skausmo. Tačiau kebliau, kai skausmas kartojasi, tęsiasi ilgą laiką, vaistų reikia vis daugiau, o jų poveikis nepilnas.

„Visi vaistai nuo skausmo turi vienokių ar kitokių šalutinių poveikių, todėl svarbu vaistus vartoti tinkamomis dozėmis, pagal vaistininko ar gydytojo rekomendacijas. Geriausia nuskausminamuosius vartoti trumpiausią laiką mažiausia efektyvia doze: galima pradėti nuo mažesnės dozės ir jeigu skausmas nepraeina, po kelių valandų išgerti dar vieną tabletę. Nepamirškite, kad didesnės paracetamolio dozės pavojingos kepenims, ibuprofenas dirgina virškinamąjį traktą, didelės dozės pavojingos inkstams ir širdžiai, aspirinas turi savybę skystinti kraują, taip pat jis dirgina virškinimo traktą, todėl kaip ir kitus vaistus rekomenduojama gerti tik po valgio“, – įspėja BENU vaistininkas ir priduria, kad taip pat reikia būti atidžiam gydantis peršalimą sudėtiniais vaistais tirpių miltelių pavidalu, kuriuose dažnai irgi būna paracetamolio. Jeigu papildomai ketinate gerti nuskausminamųjų tabletę dėl galvos skausmo, neperdozuokite.

Kokius vaistus rinktis ir kada juos gerti?

Ypač didelio skausmo kęsti nereikėtų, nes jis kenkia širdžiai, silpnina imunitetą. Tačiau universalios taisyklės, kada gerti nuskausminamuosius, anot G. Verbaus, nėra – skausmo pojūtis yra labai individualus. Ir nors dalis žmonių sako, kad skausmą kenčiant ilgą laiką ir tik vėliau išgėrus vaistų – atlėgsta ne taip greitai, kaip medikamentus pavartojus iškart, tačiau farmacininkas pažymi, kad tai ne mokslu grįstos išvados, o labiau individualūs patyrimai.

Vaistininkas pastebi, kad nemaža dalis skausmą malšinančių vaistų suveikia ne tą pačią akimirką, pavyzdžiui pailginto atpalaidavimo tablečių poveikį pajusime kiek vėliau, bet jis gali trukti parą. Bet yra ir nuskausminamųjų, kurių efektą pajusti galime vos po 15 min.

Nuo skausmo vaistai gali būti ir receptiniai, ir nereceptiniai. Iš pastarosios kategorijos trumpalaikiam karščiavimui mažinti dažniausiai skiriamas paracetamolis, kuris tinka vartoti ir esant lengvam bei vidutiniam skausmui, pavyzdžiui galvos, dantų, menstruacijų, sąnarių ir pan.

Ibuprofenas labiau tinka malšinti uždegimo sukeltą silpną ar vidutinį skausmą – sąnarių, dantų, ausų, raumenų, ryklės.

Citramono paskirtis – slopinti silpną ir vidutinį skausmą, pavyzdžiui galvos, dantų, sąnarių, mėnesinių. Vaistininkas įspėja, kad piktnaudžiauti šiuo vaistu negalima, nes gali atsirasti priklausomybė.

Aspirinas – acetilsalicilo rūgšties junginys, skiriamas mažinantis skausmą ir temperatūrą, o uždegimą slopina silpniau.

„Kadangi geriamieji skausmo malšinimo vaistai dirgina virškinimo traktą, kai kuriais atvejais patariame rinktis išorinio naudojimo priemones. Tai gali būti skausmą malšinantys šaldantys tepalai, kuriuose esantis mentolis, eukaliptas ar kapsicinas dirgina odoje esančias nervų galūnes ir taip užmaskuoja skausmą, pleistrai su uždegimą ir skausmą mažinančiomis medžiagomis, vietiniai anestetikai nuo niežulio, įkandimų ar nudegimų, kurie taip pat malšina skausmą“, – sako farmacijos specialistas.

Vaistai nuo skausmo prevenciškai?

Yra situacijų, kai vaistai nuo skausmo vartojami prevenciškai, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Štai pagal medikų rekomendacijas, tėvai veždami 2 ir 4 mėn. kūdikius skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos, privalo turėti paracetamolio, kuris kūdikiui duodamas prieš skiepijimą gydytojo kabinete.

Tyrimais įrodyta, kad paracetamolio skyrimas prieš skiepijimą nuo B tipo meningokoko arba iš karto po skiepijimo, sumažina karščiavimo riziką. Tačiau šioje situacijoje skiriamas tik paracetamolis, kiti skausmą ar karščiavimą malšinantys vaistai netinka, nes gali trukdyti po skiepo susidaryti imunitetui.

Štai kodėl ir po skiepo nuo COVID-19 ar juo labiau iš anksto medikai nerekomenduoja gerti skausmą arba karščiavimą malšinančių vaistų. Kol kas jų efektyvumas nėra įrodytas, todėl nepageidaujamų šalutinių reakcijų gali ir nepavykti išvengti. Tačiau vaistininkas pataria neperlenkti lazdos ir jeigu po skiepo jaučiate skausmą, kuris trukdo normaliai funkcionuoti, kelia didžiulį diskomforto jausmą – išgerkite tabletę nuskausminamųjų. Nuo to blogiau tikrai nepasidarys.

„Didesnė bėda, kad vaistai nuo skausmo dabar yra lengvai prieinami, žmonės neretai juos perka ir vartoja nepasikonsultavę su gydytojais ar vaistininkais, todėl vartoja ne laiku ir netinkamomis dozėmis, kurios apskaičiuojamos ir pagal amžių, svorį, įvairias kitas indikacijas. Ši klaida gali padaryti daug žalos“, – perspėja G. Verbus.

Anot specialisto, kai kuriais atvejais skausmą malšinti galima ir kitomis priemonėmis, ne vien vaistais. Pavyzdžiui, nukreipiant dėmesį, pasitelkiant fizioterapiją, akupunktūrą, šildymą ar šaldymą, psichoterapiją. Gyvenimo būdo keitimas ir nemedikamentinių priemonių taikymas ypač aktualu esant lėtiniam skausmui.