Kad pradėtum sportuoti, reikalinga baimė dėl sveikatos, užkrečiantis pavyzdys ir valinga draugė(2)

Sėslus gyvenimas, vengiant aktyviai judėti, gali tapti ir priklausomybe. Taip tvirtina sporto treneriai ir kiti specialistai, gal todėl nenuostabu, jog norint prisiversti sportuoti prireikia labai didelių psichologinių pastangų. Neretai žmonės ryžtasi tam tik nebeturėdami kitos alternatyvos arba dar blogiau - kai sporto atsisakymas reiškia tik viena - gultis ant operacinio stalo. 

Reklama

Pradėti palengva

„Egzistuoja patologinė priklausomybė nuo maisto, sukelianti didelį antsvorį, o tam, kad jos atsikratytum, reikalinga stipri motyvacija. Pirmiausia žmogus turi suvokti, ar jis turi problemą, o tuomet jau reikia iškelti klausimą, dėl ko nori mesti svorį, – sako Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis. – Visų pirma tai reikalinga man pačiam, kad būčiau sveikesnis. Pats blogiausias dalykas, jei pradėsiu sportuoti tik todėl, kad manęs to kas nors paprašė. Kiekvienas žmogus patiria daug streso ir yra veikiamas įvairių – tiek teigiamų, tiek neigiamų – faktorių. Pasakė kas nors bjaurų žodį, gal storuliu pavadino, ir jau reaguoji. O žmogus, pradėjęs sportuoti tik dėl savęs, neveikiamas kitų“.

Deja, gydytojo pastebėjimu, rimtai sveikata susirūpinama tik tuomet, kai „širdelė pradeda sparčiau plakti nuo didesnio krūvio“. „O sveikata – kaip vanduo stiklinėje. Net būdamas patalpoje, esant stabiliai temperatūrai, jis garuoja, ir vandens belieka pusė indo. Taip ir žmogaus kūnas, net jei ir gyvenama sveikai, teisingai maitinamasi, vis tiek sveikata silpsta, o turinčio antsvorio – daug greičiau“.

Imtis konkrečių žingsnių, psichoterapeuto manymu, reikia pradėti palengva, iš karto neužsimojant labai daug: „Apsisprendęs, tarkim, kasdien padaryti po 2 tūkstančius žingsnių, kažkurį laiką taip darysi, bet paskui viską mesi ir dar sakysi: „Kam man to reikia“. Geriau pradėti nuo kasdienių dešimties žingsnių, o paskui krūvį toliau nuosekliai didinti“.

Priverčia baimė dėl sveikatos

Gal daugelis ir nepasiektų kritinės sveikatos būklės, kai antsvoris sukelia rimtų sveikatos problemų, jei iš karto pasipriešintų kiekvienam papildomam kilogramui. Deja, tvirtina specialistai, labai dažnai žmogus imasi sporto tik tuomet, kai pradeda jausti tam tikrus negalavimus. „Ne tuomet, kai skaito ir girdi apie antsvorio keliamas sveikatos problemas, bet kai pats jas pajunta, - pabrėžė psichologė Dalia Kujalienė. – Todėl dažniausiai pradėti sportuoti paskatina realus išgąstis dėl savo sveikatos – ne kiek per didelis svoris, o jo sukeliamos pasekmės“.

O priaugus papildomus, tarkim, penkis kilogramus negi nėra kitokios vidinės motyvacijos pradėti gyventi judriau? „Baimė dėl sveikatos ir yra vidinė motyvacija, - pabrėžė psichologė. – O esant nedideliam antsvoriui, kai nejuntami jokie negalavimai, motyvuoti galbūt gali nebent nepasitenkinimas savo išvaizda arba, jei asmuo yra labai orientuotas į visuomenei priimtinas normas, jo siekis jas atitikti“.

„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovė aiškino, jog žmogus, nors žino, jog turi antsvorio, labai negreitai šią problemą imasi spręsti, jei apskritai imasi. „Tai galima prilyginti rūkymui. Juk visi žino apie nikotino neigiamą poveikį, bet netgi yra ir rūkančių gydytojų“, - kalbėjo psichologė.

Paklausta specialistė tvirtino, jog psichologinei konsultacijai dar nė karto į ją nėra kreipęsis žmogus, prašydamas padėti atrasti motyvaciją pradėti sportuoti. „Nors atėję visai dėl kitų priežasčių labai dažnai pamini šią problemą. Neretai išgirstu panašias frazes: „Žinau, kad turiu sportuoti, bet niekaip negaliu pradėti“. Tačiau tokią pačią formuluotę „žinau, kad reikia, bet negaliu“ tokie žmonės vartoja ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui:

„Žinau, kad per daug išlaidauju, kad privalau susiimti, bet man niekaip nepavyksta“.

Psichologės teigimu, toks pasyvumas paliečia daugybę gyvenimo sričių, kad ir naujos užsienio kalbos mokymąsi, tačiau specialaus psichologinio termino tokiam asmenybės tipui apibūdinti nėra. „Galima būtų teigti, jog toks žmogus pasyvus, neryžtingas, nes problemiškose gyvenimo srityse nesugeba prisiimti atsakomybės, bet labai nemažai yra antsvorio turinčių vadovų, kurie gyvena labai aktyvų gyvenimą. Netgi priešingai, galbūt per didelis susikoncentravimas į tą vieną, tarkim, vadybos, sritį, jiems ir nepalieka laiko sportui“, - kalbėjo portalo konsultantė.

Reikia draugės

Moterys dažnai ir pradeda sportuoti, prispaustos bėdų dėl svorio ar sulaukusios dovanos – kupono į sporto klubą. Taip tvirtino kalanetikos ir aerobikos trenerė Sigita

Jančauskaitė. Deja, dovanai pasimankštinusios ne visos tęsia sportą. Pasirodo, dailiąją lytį itin motyvuoja pačių išleisti pinigai treniruotėms. Kai kurios sporto klubo klientės trenerei netgi prisipažįsta, jog tik iš anksto sumokėti 120 Lt jas verčia nepraleisti treniruočių. Kitos netgi sąmoningai susimoka iš karto už tris mėnesius.

Tačiau pradėti sportuoti neretai, pasirodo, kliudo ir pasitikėjimo savimi. „Tai labai individualu, kai kurios moterys, turėdamos ypač didelį svorį, būtent dėl jo ir nedrįsta ateiti į treniruotę. Dar kitos sako, kad neturi tam skirtų rūbų, nors iš tiesų sporto klube juk ne visi – tartum nuo podiumo nužengę, ir tam nereikia kažkokių ypatingų drabužių. Svarbu, kad būtų patogu judėti. O rezultatas ir gerėja nuo tęsiamų treniruočių, - kalbėjo portalo pašnekovė. – Turint itin didelį antsvorį ir nepatartina pradėti lankyti aerobikos užsiėmimus, pirmiausia reiktų pradėti nuo individualių treniruočių. O jei vis tiek nedrąsu ar labai trūksta valios, labai gerai sporto užsėmimus pradėti lankyti kartu su drauge – tuomet viena kitą ir paragins, palaikys“.

Trenerė atkreipė dėmesį, jog moterys linkusios įvairiai pasiteisinti, kodėl nesportuoja. „Netgi pasako, kad, pavyzdžiui, vyras parplaukė iš jūros, arba šventiniu laikotarpiu labai daug jų tvirtino neturinčios laiko dėl švenčių. Man netgi susidarė įspūdis, kad Kalėdas, ko gero, šventė tik moterys, o ne vyrai“, - nusijuokė pokalbininkė.

Tą nedrąsą ateiti į sporto salę, kai to būtinai reikia, trenerė sakė galinti įvardinti ir psichologine problema. „Tai tas pats, kas ir rūkymas, - iš psichologės lūpų jau girdėtą palyginimą pateikė ir S. Jančauskaitė. – Tai irgi yra priklausomybė. Žmogus dirba, įsivažiuoja į rutiną ir randa galybes priežasčių neateiti į sporto klubą“.

Trenerė sako žinanti kelis atvejus, kai moterys pradėjo sportuoti tuomet, kai joms beliko rinktis – sporto treniruotės arba operacija.

Vyrus užkrečia pavyzdys

Fitneso treneris Ernestas Butvilas „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, jog vyrus sužadinti sportuoti galima teigiamu pavyzdžiu. Taip pat vis daugėja sporto klubo lankytojų, čia atgenamų dėl sveikatos problemų. „Šiam laikotarpiui netgi susiformavęs vyro stereotipas – daug dirba, daug uždirba, blogai maitinasi. Todėl ir pradeda sportuoti, - kalbėjo treneris. – Tačiau ne vienas būtent todėl ir atsisako treniruočių, sakydami, jog tam neturi laiko – per daug užsiėmę. O aš įsitikinęs, kad tokiu atveju ne laiko trūksta, o noro. Juk tam, ko labai nori, visuomet gali surasti laiko“.

O šį norą, kaip pašnekovas jau ir minėjo, gali iššaukti kito vyro pavyzdys, dažniausiai tokio, kuris buvo tokio paties kūno sudėjimo, bet pasiekė teigiamų rezultatų. „Tačiau iš tiesų vyrai nekalba apie tai, kodėl pradėjo lankyti treniruotes, apskritai jie yra uždaresni, ir ką nors pasisako nebent humoro forma, - sakė E. Butvilas. – Atsikračius antsvorio pagerėja ir atmosfera darbe ar namuose, nes po sporto ir nuotaika geresnė, emocijos pakilesnės. Labai daug kuris pasidžiaugia, atsikratęs nežymių negalavimų – stuburo skausmų, širdies problemų“.