Plaučių vėžys dažnai laikomas ilgus metus rūkančių žmonių liga, tačiau gydytojų praktika rodo kitokią realybę – juo suserga ir jauni, niekada nerūkę, aktyviai sportuojantys žmonės. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad liga ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, o pirmieji požymiai neretai supainiojami su įprastais kvėpavimo takų sutrikimais.
Nacionalinio vėžio centro gydytoja pulmonologė, Chemoterapijos stacionaro skyriaus vedėja Vaida Gedvilaitė prisimena vos 28 metų pacientą, kuriam buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos plaučių vėžys, ir įspėja apie visuomenėje paplitusius mitus, galinčius sutrukdyti laiku nustatyti ligą ar apsunkinti jos gydymą.
„Yra pacientų – tiek moterų, tiek vyrų, kurie niekada nerūkė, sportavo, rūpinosi savo sveikata, tačiau vis tiek susirgo plaučių vėžiu. Tam įtakos gali turėti aplinkos tarša, pasyvus rūkymas, genetika ir kiti veiksniai. Buvo atvejų, kai pirmiausia susirgo tėvas, vėliau – dukra, brolis ar sesuo. Vienas šeimos narys rūkė, kitas – ne“, – pasakoja V. Gedvilaitė.
Apie plaučių vėžio rizikos veiksnius, ankstyvosios diagnostikos svarbą, šiuolaikines gydymo galimybes ir visuomenėje vis dar gajus mitus gydytoja kalbėjosi su laidos vedėja Laura Dabulyte tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“. Pasak specialistės, nors rūkymas išlieka vienu svarbiausių šios ligos rizikos veiksnių, klaidinga manyti, kad nerūkantys žmonės nuo jos yra apsaugoti.
Liga gali slėptis net tada, kai tyrimai nieko nerodo
Viena didžiausių plaučių vėžio problemų – sudėtinga ankstyvoji diagnostika. Liga gali ilgą laiką vystytis be ryškių simptomų, o atsiradęs kosulys ar kiti kvėpavimo takų sutrikimai dažnai siejami su peršalimu, rūkymu ar lėtinėmis ligomis.
„Kosulys gali būti lėtinis, ypač rūkančių žmonių. Jie prie jo pripranta, kartais net sako, kad parūkius lengviau atsikosėti. Tačiau užsitęsęs ar pasikeitęs kosulys gali būti signalas, kurio nereikėtų ignoruoti“, – aiškina V. Gedvilaitė.
Pasak jos, plaučių vėžys kartais nustatomas atsitiktinai, atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą profilaktinio sveikatos patikrinimo metu. Vis dėlto net ir šis tyrimas ne visada leidžia pastebėti pakitimus.
„Rentgenograma gali ir neparodyti darinio. Jeigu jis yra už širdies šešėlio ar kitoje sunkiau matomoje plaučių vietoje, pakitimai gali likti nepastebėti. Žmogus toliau gyvena manydamas, kad kosulys susijęs su rūkymu ar kitomis priežastimis, nors liga gali progresuoti“, – sako gydytoja.
Specialistės teigimu, vienas iš būdų anksčiau pastebėti plaučių pakitimus – mažų dozių kompiuterinė tomografija. Ji norėtų, kad Lietuvoje būtų sudarytos platesnės galimybės atlikti šį tyrimą profilaktiškai. Gydytojos įsivaizduojamas idealus modelis – maždaug nuo 55 metų kas trejus metus tikrinti žmones, nepriklausomai nuo jų rūkymo istorijos. Vis dėlto ji pripažįsta, kad realios sveikatos sistemos galimybės skiriasi nuo tokios vizijos.
Ketvirtos stadijos vėžys diagnozuotas vos 28 metų pacientui
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad plaučių vėžys dažniausiai gresia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių ilga rūkymo istorija. Tačiau gydytojos patirtis rodo, kad ši liga gali užklupti gerokai anksčiau.
„Jauniausiam mano pacientui buvo vos 28 metai. Jam jau buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos plaučių vėžys“, – prisimena V. Gedvilaitė.
Ketvirta ligos stadija reiškia, kad vėžys yra išplitęs už pirminio naviko ribų. Metastazės gali būti nustatomos kituose organuose ar priešingame plautyje. Tokiais atvejais gydymo galimybės keičiasi, o pagrindinį vaidmenį dažniausiai atlieka medikamentinis gydymas.
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina leidžia pasiūlyti įvairius gydymo metodus, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko tipą ir paciento būklę.
„Jeigu liga nustatoma ankstyvoje stadijoje ir naviką galima operuoti, chirurgai pašalina pažeistą plaučio dalį. Vėliau vertiname, ar pakanka operacijos, ar reikalingas papildomas gydymas – chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija arba spindulinis gydymas. Šiandien galime pasiūlyti įvairių gydymo derinių“, – aiškina specialistė.
Gydytoja įspėja: papildai gali sutrikdyti vėžio gydymą
Išgirdę onkologinės ligos diagnozę, pacientai neretai ieško papildomų būdų sau padėti. Vieni pradeda vartoti vitaminus, kiti – įvairius maisto papildus ar alternatyviosios medicinos priemones, tikėdamiesi sustiprinti organizmą ir paspartinti sveikimą.
Tačiau V. Gedvilaitė įspėja, kad savarankiškas tokių preparatų vartojimas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač kai pacientui jau taikomas onkologinis gydymas.
„Žmonės kartais pradeda vartoti vitaminus saujomis, įvairius papildus, kuriuos rekomendavo pažįstami ar artimieji. Tačiau šios medžiagos gali sąveikauti tarpusavyje ir su gydymui skirtais vaistais. Pasitaiko atvejų, kai dėl papildų vartojimo sutrinka kepenų veikla ir tenka laikinai stabdyti onkologinį gydymą“, – pasakoja gydytoja.
Jos teigimu, pasitaiko situacijų, kai kraujo tyrimai parodo pakitusius kepenų rodiklius, o tik po išsamesnio pokalbio paaiškėja, kad pacientas savarankiškai vartojo papildomus preparatus. Jų nebevartojant rodikliai gali normalizuotis ir gydymą galima tęsti.
Dar vienas visuomenėje paplitęs įsitikinimas – kad nuolat vartojant vitaminus ir papildus galima sustiprinti imunitetą. Pasak specialistės, tokie pažadai dažnai pernelyg supaprastina sudėtingą žmogaus imuninės sistemos veikimą.
„Imuniteto stiprinimas yra mitas, kai kalbame apie įsivaizdavimą, kad išgėrę vitaminų ar papildų galime tiesiog sustiprinti savo imuninę sistemą. Mūsų imunitetas yra sudėtingas mechanizmas, kurį lemia tiek genetiniai veiksniai, tiek per gyvenimą įgyta imuninė atmintis“, – aiškina V. Gedvilaitė.
Gydytoja pabrėžia, kad vitaminai ar maisto papildai nėra vėžio gydymo alternatyva, todėl prieš pradedant vartoti bet kokius papildomus preparatus būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.
Mesti rūkyti verta net išgirdus vėžio diagnozę
Nors plaučių vėžiu gali susirgti ir niekada nerūkę žmonės, vienas svarbiausių žingsnių mažinant šios ligos riziką – neberūkyti. Be to, pasak V. Gedvilaitės, atsisakyti cigarečių verta net tada, kai onkologinė liga jau diagnozuota.
„Net ir pradėjus gydymą verta mesti rūkyti. Yra įrodymų, kad rūkančių pacientų gydymo rezultatai gali būti prastesni nei nerūkančiųjų“, – sako specialistė.
Vis dėlto gydytoja pripažįsta, kad rūkymas yra priklausomybė, todėl vien raginimo atsisakyti cigarečių dažnai nepakanka. Ji pataria ieškoti naujų kasdienių įpročių, kurie pakeistų su rūkymu siejamą pertraukos ar atsipalaidavimo ritualą.
„Vienam tai gali būti pasivaikščiojimas, kitam – sportas, pokalbis su kolegomis ar puodelis arbatos. Svarbu atrasti kitą malonumą, kuris pakeistų įprotį rūkyti. Pacientams kartais net juokais pasiūlau pradėti megzti, svarbiausia rasti veiklą, kuri padėtų atsitraukti nuo cigaretės“, – pasakoja gydytoja.
V. Gedvilaitė primena, kad rūpintis sveikata svarbu dar tada, kai žmogus jaučiasi gerai. Pasak jos, profilaktiniai patikrinimai ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams gali padėti anksčiau pastebėti pavojingus pakitimus.