Odos priežiūros klaidos gali išprovokuoti ligas

Grožio industrija kasmet siūlo vis daugiau priemonių, žadančių jaunatvišką išvaizdą, lygesnę odą ar sveikesnius plaukus. Tačiau ar iš tiesų žinome, ko reikia mūsų odai? Kada pakanka kasdienės priežiūros, o kada paraudimas ar bėrimai jau praneša apie sveikatos problemas? 

Tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ gydytoja dermatovenerologė Lolita Nagytė aptarė dažniausias odos ir plaukų priežiūros klaidas, grožio procedūrų tendencijas ir paaiškino, kodėl net brangiausios procedūros negali pakeisti nuoseklios kasdienės priežiūros.

„Kasdienėje praktikoje labai dažnai susiduriu su pacientais, kurių odos apsauginis barjeras yra pažeistas. Tam įtakos gali turėti saulė, šaltis, temperatūrų svyravimai ir netinkamai pasirinkta kosmetika. Ilgainiui tai gali išprovokuoti tam tikras odos ligas. Todėl odos priežiūra nėra vien grožio klausimas – pirmiausia turime pasirūpinti jos sveikata“, – sako gydytoja dermatovenerologė L. Nagytė.

Tinklalaidės „Lietuva sveiksta“ autorė ir vedėja Laura Dabulytė su gydytoja kalbėjosi apie kasdienę odos ir plaukų priežiūrą, dažniausias problemas bei estetinės medicinos galimybes.

Trys žingsniai, kurių reikia kiekvienai odai

Atėjus rudeniui daugelis keičia vasarą naudotas kosmetikos priemones, tačiau gydytoja primena, kad pagrindiniai odos priežiūros principai išlieka aktualūs visus metus.

„Odos priežiūra šiandien yra individualizuota, tačiau pagrindiniai žingsniai visiems panašūs – prausimas, drėkinimas ir apsauga nuo saulės. Šaltuoju sezonu daugeliui prireikia sodresnių kremų, daugiau dėmesio odos apsauginiam barjerui. Tam gali būti naudingos priemonės su keramidais, padedančios apsaugoti odą nuo aplinkos poveikio“, – pasakoja dermatovenerologė.

Pasak jos, apsaugą nuo saulės reikėtų naudoti visus metus, tačiau svarbu ją tinkamai nuvalyti, ypač naudojant sunkesnės konsistencijos priemones su mineraliniais filtrais. Papildomos veikliosios medžiagos turėtų būti pasirenkamos pagal individualius poreikius – aknę, veido rožinę, pigmentaciją ar senėjimo požymius. Netinkama kosmetika gali sudirginti odą, pažeisti jos apsauginį barjerą ir prisidėti prie ligų paūmėjimo.

Paraudusi oda – ne visada tik kosmetinė problema

Viena dažniausių klaidų, anot gydytojos, – bandymas visas odos problemas spręsti vien kosmetikos priemonėmis. Ypač svarbu atpažinti veido rožinės požymius, kurie neretai painiojami su paprastu odos jautrumu.

„Pradinėse stadijose veido rožinė dažniausiai pasireiškia epizodiniu paraudimu. Pavyzdžiui, žmogus iš šalto lauko įeina į šiltą patalpą ir pajunta, kad veidas ima kaisti, rausti, kartais net pulsuoti. Tokias reakcijas gali išprovokuoti temperatūrų pokyčiai, saulė ar pirtys. Ligai progresuojant gali atsirasti ir bėrimų – spuogelių skruostų, kaktos ar smakro srityse“, – aiškina L. Nagytė.

Pradinėse stadijose odos būklę kartais galima kontroliuoti tinkama priežiūra ir vengiant provokuojančių veiksnių. Tačiau jei bėrimai nepraeina arba kosmetinės priemonės nepadeda, reikėtų kreiptis į dermatovenerologą.

„Tokiais atvejais gali būti skiriami vietiniai arba geriami receptiniai vaistai. Svarbu suprasti, kad veido rožinė yra lėtinė liga, todėl net ir pradėjus gydymą rezultatai neatsiranda per kelias dienas. Reikia laiko ir nuoseklumo“, – pabrėžia gydytoja.

Grožio tendencijos keičiasi: svarbiau odos kokybė, o ne veido formavimas

Nors estetinės medicinos galimybės plečiasi, gydytoja pastebi, kad pacientai vis dažniau siekia natūralios išvaizdos. Vietoje ryškių veido kontūrų daugiau dėmesio skiriama odos kokybei.

„Pacientės vis dažniau nori atrodyti natūraliai, kad aplinkiniai net nepastebėtų atliktų procedūrų. Anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama ryškiems skruostikauliams ar žandikaulio kontūrams, o dabar populiarėja procedūros, kurios nekeičia veido bruožų, bet gerina odos kokybę. Tarp jų – polinukleotidų injekcijos ir kolageno stimuliatoriai“, – pasakoja dermatovenerologė.

Botulino toksino injekcijos taip pat išlieka populiarios, tačiau, pasak gydytojos, sprendimas jas atlikti turėtų priklausyti ne nuo amžiaus, o nuo raukšlių pobūdžio. Kol raukšlės matomos tik mimikos metu, jos yra dinaminės, tačiau ilgainiui gali tapti statinės – pastebimos net atsipalaidavus veido raumenims. Tokiu atveju vien botulino toksino gali nebepakakti, todėl svarbu individualiai įvertinti odos būklę.

Plaukų grožis taip pat prasideda nuo sveikatos

Pasak dermatovenerologės, plaukus, kaip ir odą, veikia saulė, aplinkos veiksniai bei senėjimo procesai. Po vasaros jie neretai tampa sausesni, labiau šiaušiasi, todėl vien šampūno gali nepakakti – svarbu naudoti ir individualiai pritaikytas kaukes, kondicionierius, serumus ar aliejus.

Kalbėdama apie savo naudojamą kosmetiką, L. Nagytė išskiria neseniai išbandytą „Luxsol“ keratino plaukų priežiūros liniją.

Vis dėlto dermatovenerologė perspėja, kad priemonės, kurios iš pradžių suteikia puikų rezultatą, ilgainiui kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos odos problemų. Todėl renkantis šampūną svarbu vertinti ne tik plaukų išvaizdą, bet ir produkto sudėtį.

„Priemonės, kuriose yra daugiau silikonų ar kitų sunkesnių ingredientų, gali suteikti plaukams glotnumo, tačiau jautresnę galvos odą turintiems žmonėms kartais kyla problemų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į natrio laurilsulfatą (SLS), kuris gali sausinti ar dirginti galvos odą. Savo praktikoje dažnai susiduriu su pacientais, kuriuos vargina pleiskanojimas ar seborėjinis dermatitas, todėl svarbu tinkamai pasirinkti ir kruopščiai išplauti naudojamas priemones“, – pabrėžia L. Nagytė.

Pasak gydytojos, žmonės vis dažniau į dermatologus kreipiasi ne tik dėl ligų, bet ir norėdami išsaugoti gerą odos bei plaukų būklę. Tai rodo augantį dėmesį ne tik išvaizdai, bet ir sveikatai.