Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Ką valgyti ir gerti per karščius, kad jaustumėtės puikiai?

Šaltinis: vlmedicina | 2022-07-04 14:02:05

Dėl karščio bangos dauguma iš mūsų gali vengti valgyti bet ką, išskyrus ledus, o vienas iš didžiausių kylančių pavojų yra dehidratacija. Tačiau yra tam tikrų maisto produktų ir gėrimų, kurie ypač drėkina bei atgaivina. Tad kuriuos maisto produktus neabejotinai reikėtų įtraukti į pirkinių sąrašą vasarą?

Sveiki vasaros valgiai
Valgiai / Pranešimo autorių nuotr.

Lepinkitės vaisiais ir daržovėmis

Arbūzai ir mangai. Arbūzai ir mangai yra vieni geriausių vasaros sezoninių produktų. Sultingi vaisiai pasižymi ne tik dideliu vandens kiekiu, bet juose taip pat yra labai daug maistinių skaidulų. Tai taip pat puikus svarbiausių vitaminų šaltinis.

Salierai. Šis augalas yra gausus pagrindinių maistinių medžiagų ir vandens šaltinis. Vakarais kramtykite salierų lazdeles arba sumaišykite tirštą žalių salierų kokteilį su obuoliu, bananu ir keliomis šviežiomis braškėmis, kad išlaikytumėte kūno drėgmę ir vėsą.

Bananai. Tai geras momentinės energijos šaltinis ir vienas iš puikių kūną vėsinančių vaisių. Dėl jo susitraukia audiniai, todėl geriau įsisavinamas vanduo ir atvėsta jūsų kūnas.

Agurkai. Ar žinojote, kad agurkas yra vaisius, o ne daržovė? Jis sudarytas beveik vien iš vandens, praturtinto naudingais antioksidantais, užkertančiais kelią ligoms ir padedančiais organizmui išlikti vėsiam. Tai taip pat itin mažai kalorijų turintis maisto produktas.

Pomidorai. Pomidoruose gausu antioksidanto likopeno, kuris yra reikšmingas vėžio prevencijos veiksnys. Raudonuosiuose pomidoruose yra 94% vandens, o žaliuosiuose – apie 93%. Pomidorai yra skanūs salotose arba puikiai tinka sumuštinyje, todėl šiuos vaisius lengva įtraukti į kasdienį maistą.

Išbandykite aštrų maistą

Galbūt skamba nelogiškai valgyti aštrų maistą per karščius, tačiau tyrimai parodė, kad tokie patiekalai iš tikrųjų vėsina. Pasak Pensilvanijos valstijos universiteto profesoriaus Luke'o LaBorde'o, aštrus maistas suintensyvina kraujotaką. Pakėlę savo vidinę temperatūrą, prilygstate lauko karščiui ir sukeliate prakaitavimą, kuris savo ruožtu jus vėsina. Pagreitėja kraujotaka, pradedate prakaituoti, o kai drėgmė išgaruoja, atvėstate.

Gerkite daug skysčių

Svarbiausias dalykas, kurį turite reguliariai daryti per karščius, yra gerti daug skysčių. Ir net nebūtinai tik 1,5-2 litrus, kuriuos paprastai rekomenduojama išgerti, bet net ir 3 litrus.

Ideali troškulio malšinimo priemonė, kaip turbūt numanote, yra vanduo. Bet kadangi karštomis dienomis jūsų organizmas netenka mineralų prakaituodamas, būtinai vartokite mineralinių medžiagų turinčių gėrimų, pavyzdžiui, sulčių, gazuoto mineralinio vandens, arbatos, sultinio. Patariama vengti saldžių gėrimų – vietoj to geriau patiems pasigaminti sulčių arba limonado. Šie gėrimai paprastai būna sveikesni ir tiksliai žinote, kas įeina į jų sudėtį.

Taip pat atkreipkite dėmesį į gėrimų temperatūrą. Nors vėsus gėrimas yra viliojantis, godžiai gurkšnodami ledinius gėrimus galite tik dar labiau prakaituoti. Šaltas gėrimas siunčia jūsų organizmui neteisingą žinią. Dėl atėjusio šalčio jūsų kūnas galvoja, kad jam reikia įjungti karščio režimą, o tai neišvengiamai paskatins dar didesnį prakaitavimą. Nei per šilti, nei per šalti gėrimai puikiai padeda ištverti vasaros karščius. Geriausias sprendimas – drungni skysčiai.

Užkandžių idėjos žygiams ir kelionėms

Tikriausiai pastebėjote, kad per karščius netenkate daugiau skysčių. Kai karšta, prakaituojame daugiau, nes prakaitavimas padeda atvėsinti kūną. Bet ar žinojote, kad per karščius netenkame ir daugiau elektrolitų? Elektrolitai yra būtini organizmo veiklai, o jų netenkame su prakaitu. Tiesa, skysčių ir elektrolitų nuostoliai labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus.

Pagrindinis elektrolitas prakaite yra druska (natrio chloridas). Be druskos, prakaite yra nedidelis kiekis kalcio, kalio bei magnio. Laimei, elektrolitų yra plačiai paplitusiame keliautojų maiste, pavyzdžiui, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, sėklose ir sūriuose užkandžiuose.

Keletas tokių sveikų užkandžių idėjų (produktų galite rasti www.ekoplanet.lt):

  • Druska = sūdyti riešutai, krekeriai, spraginti kukurūzai, marinuoti agurkai, džiūvėsiai, pratelės.
  • Kalcis = migdolai, sūris, spelta grūdai, sausas pienas.
  • Kalis = bananai, melionai, greipfrutų sultys, kiviai, apelsinai.
  • Magnis = moliūgų sėklos, anakardžių riešutai, žemės riešutai, figos.

Kokių produktų vengti?

Manoma, kad maistas, kuriam suvirškinti reikia daugiau pastangų, pavyzdžiui, turintis daug baltymų, cukraus ir skaidulų, išskiria daugiau kūno šilumos. Vienas iš būdų tai sumažinti – naudoti citrusinių vaisių turinčius marinatus mėsai, kurie suardytų baltymų struktūrą, ir mirkyti grūdus, kad skaidulos taptų lengviau virškinamos.

Kalbant apie gėrimus, derėtų riboti kofeino ir alkoholio kiekį. Kofeinas yra diuretikas, o tai reiškia, kad jis verčia dažniau šlapintis, dėl ko padidėja dehidratacijos rizika. Alkoholis taip pat yra diuretikas. Jį vartokite atsakingai – laikykitės rekomenduojamų dienos alkoholio normų ir pakaitomis gerkite vandenį, kad išliktumėte hidratuoti.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų