Ką reikia žinoti apie širdies „permušimus“?

Klausimas. Daugelį žmonių neretai kamuoja vadinamieji širdies permušimai. Teigiama, kad retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi. Tačiau jie labai išgąsdina žmones. Ką reikia žinoti apie šiuos permušimus? Kas juos sukelia? Kokiomis natūraliomis priemonėmis jų išvengti arba pagerinti savijautą? Saulius.

Reklama

Atsako gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius

Paprastai širdis plaka ritmiškai, vienodai. Jei ji lyg stabčioja, apsiverčia, suplaka kakle, jos plakimas sukelia kosulį – tai gali būti priešlaikinis širdies susitraukimas, arba ekstrasistolė, dar vadinama „permušimu“. Ar tai prieširdinė, ar skilvelinė ekstrasistolė, galima atskirti tik užregistravus elektrokardiogramą.

Esktrasistoles gali sukelti nervinė įtampa, skydliaukės liga, kalio bei magnio trūkumas, pervargimas. Kartais ekstrasistolės atsiranda savaime, be aiškios priežasties.

Bene tiksliausias būdas nustatyti (diagnozuoti) ekstrasistoles, jų pobūdį, pavojingumą yra tyrimas – Holterio monitoravimas. Tyrimo metu nustatoma, kiek kartų per parą širdis suplakė, kiek ir kokios rūšies permušimų (ekstrasistolių) buvo, ar buvo kitokių ritmo sutrikimų, ar ritmas nebuvo per dažnas ar per lėtas.

Normaliai širdis suplaka neįsivaizduojamai daug - apie 100 000 kartų per parą. Jei nustatoma keliasdešimt ar keli šimtai ekstrasistolių, jų dažniausiai nereikia gydyti specialiais antiaritminiais vaistais. Dažnai padeda kalio, magnio preparatai, raminamieji lašai ir pan. Net ir 1000 ar 2000 ekstasistolių sudaro tik 1 ar 2 procentus visų širdies suplakimų ir įprastai neprireikia stiprių vaistų.

Jei jų atsiranda dar daugiau, gydytojas nusprendžia, ar reikia gydyti specialiais vaistais. Jei būna labai daug, pvz.,15000-20000, svarstoma, ar nereikia pritaikyti perkateterinio gydymo metodo, vadinamosios radiodažnuminės abliacijos.

Jei jus vargina ekstrasistolės ir ypač dažnai pasikartoja, būtinai kreipkitės į specialistą kardiologą.