Ką, ministre Andriukaiti, darysime?
Iki šiol neturiu aiškios nuomonės apie Vytenio Povilo Andriukaičio, sveikatos apsaugos ministro, skelbiamas iniciatyvas reformuoti sveikatos sistemą Lietuvoje. Iš šalies žiūrint atrodo, kad ministras nusprendė išsiaiškinti, ar privačios medicinos noras uždirbti pelno negriauna nemokamų valstybės teikiamų paslaugų kokybės.
Jei teisingai suprantu, ministras įtaria, galbūt ir teisingai, kad į medicininių paslaugų teikimą įsisukę komerciniai santykiai iš esmės verčia peržiūrėti Konstitucijoje garantuojamą nemokamą Lietuvos piliečių gydymą.
Nesu nei politikas, nei daug medicinos mokslų ragavęs žmogus, tačiau manau, kad ministro pareiga ir tikslas yra biudžete numatytomis lėšomis suteikti pacientams kuo geriausias paslaugas. Taip pat padaryti viską, kad ligoniai sveiktų ir jaustų valstybės rūpestį. Uždavinys tikrai nelengvas. Ypač, jei pažiūrėsime, kiek pridėtinės vertės mokesčio, palyginti su kaimynais, surenkame, o juk būtent iš mokesčių yra finansuojamos viešosios paslaugos. Kita vertus, iš darbų, o ne žodžių, pažįstame teisiuosius.
Ministras dar ministro kėdėje nesisupęs, Seime ugningas kalbas sakyti išmoko, Konstituciniame Teisme savo požiūrį uoliai gynė ir iškalbos dovaną atsinešė į ministeriją. Tačiau kalbomis gydo tik netradicinė medicina, o konkrečių darbų visgi striuka.
Antai „Lietuvos žinios“ rašo apie liūdną įvykį – panaikintas pirmas iš 62 Lietuvoje veikusių dializės centrų, tiesiog privatus bendrovės „B. Braun Avitum“ punktas Radviliškyje tapo nepelningas. Buvusiems jo pacientams pasiūlyta gydytis Šiauliuose esančiame šios klinikos padalinyje.
„B. Braun Avitum“ atstovas Kęstutis Savickas tvirtina, kad uždaryti Radviliškyje veikusį dializės centrą teko dėl bendrovei nepalankių finansinių rodiklių.
Radviliškio rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Vitalija Kungienė teigia, kad savivaldybė neturėjo galių daryti įtakos privačios bendrovės sprendimui naikinti dializės centrą. Gydytoja neslepia, kad būta svarstymų, ar toks centras negalėtų būti atidarytas Radviliškio rajono ligoninėje. Išsiaiškinus, kad jo įrengimas kainuotų beveik milijoną litų, nutarta, jog nei pačios ligoninės, nei savivaldybės lėšomis įkurti tokio centro nėra galimybių.
Tačiau V. Kungienė akcentavo, kad tame pačiame pastate, kur iki šiol veikė privatus dializės centras, naujai įsikūrę privatūs šeimos gydytojų paslaugas teikiantys medikai turi licenciją kurti tokį pat dializės centrą.
Ministras V. P. Andriukaitis primena, kad privatūs dializės centrai buvo steigiami komerciniais pagrindais, juos stengtasi kurti tose vietose, kur buvo galima gauti užtikrintą pelną ir apgailestauja, kad verslas be pelno dirbti nenori.
Be jokios abejonės, verslo pagrindinis tikslas uždirbi, bet valstybės interesas turėtų būti piliečių gerovė, jų saugumas ir rūpestis atsidūrus bėdoje. Šiuo metu bėdoje atsidūrė 12 Lietuvos piliečių. Ką, ministre, darysime?
Ramūnas Terleckas,
Susiję straipsniai
