Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Jau šį savaitgalį reikės sukti laiką atgal: vaistininkas iš anksto turi patarimų

Šaltinis: vlmedicina | 2020-10-22 10:54:20

Jau šį savaitgalį – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto suksime laikrodžio rodykles valanda atgal. Nors perėjimas į žiemos laiką yra mažiau nepatogus ir žalingas sveikatai nei sukant laikrodžio rodykles į priekį, visgi „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas iš anksto pateikia kelis patarimus.

Analoginis laikrodis
Laikrodis. © Pexels.com

Kaip nepakenkti sveikatai?

Pereinamajame laikotarpyje į žiemos laiką pamiegosime kiek ilgiau – rytai bus šviesesni, o vakarai – dar tamsesni.

Pereinant į vasaros laiką, kai laikrodžio rodykles sukamame atgal, „pavagiame“ iš savęs truputį miego. Žmonėms, turintiems miego sutrikimų, sergantiems depresija, neurologinėmis, psichinėmis ligomis ar apskritai sunkiai sergantiems, perėjimas į vasaros laiką gali būti netgi žalingas sveikatai. Visgi, jei savo žingsnių neapgalvosime pereinant ir į žiemos laiką, taip pat galime sau pakenkti.

„Tikriausiai dauguma džiaugiasi, kad pereinant į žiemos miegą, sekmadienį bus galima pamiegoti viena valanda ilgiau, o ir pirmadienį į darbą keltis bus lengviau. Visgi, su proga pamiegoti ilgiau, reikėtų elgtis atsargiai, – įspėja  vaistininkas R. Blynas.

– Ir taip darbingo ar mokyklinio amžiaus žmonės savaitgalį mėgsta pamiegoti ilgiau nei įprasta, o, jei jie pasinaudos dar viena papildoma miego valanda, cirkadinis ritmas gali išsiderinti.“

Pasinaudokite papildoma valanda

R. Blynas sekmadienį pataria atsibusti kaip visada, šiuo atveju, viena valanda anksčiau. „O kodėl gi sekmadienį neatsikėlus anksčiau nei esate įpratę? Turėsite ilgesnę dieną, kurios laiką galėsite skirti artimiesiems ar mėgstamai veiklai“, – rekomenduoja vaistininkas.

Jei sekmadienį ryte užsimiegosite per daug, vakare, kai ateis įprastas laikas miegui, užmigti gali būti nelengva, sako vaistininkas.

„Dėl šios priežasties miegas gali būti neramus, nekokybiškas, jei ilgai neužmigsite, laiko pailsėti prieš naują darbo savaitę gali likti labai mažai, – sako vaistininkas. – Taip nepastebimai užsikuria užburtas ratas: jei prastai miegosite, dieną nebūsite darbingi, gal net pikti, nedėmesingi.“

R. Blynui neretai jo pacientai papasakoja: kai jie blogai išsimiega naktį, grįžę po darbo nusnūsta, o, kai ateina laikas įprastam miegui, vėl sunku užmigti. Tuomet ateina į vaistinę ieškoti pagalbos.

„Žinoma, vaistinėje visada rasite pagalbos – preparatų miegui yra apstu: nuo raminančių arbatų, iki žolinių preparatų ar melatonino papildų, – sako R. Blynas. – Visgi pirmiausia pacientams siūlau susitvarkyti poilsio ir

darbo režimą: tuo pat laiku eit miegoti ir taip pat tokiu pačiu laiku ryte atsibusti.“

Žmonėms, turintiems miego sutrikimų, sergantiems depresija, neurologinėmis, psichikos ligomis, ar sergantiems kitomis sunkiomis ligomis, perėjimas į žiemos laiką gali būti nemalonus. Jei turite sveikatos problemų, R. Blynas pataria į žiemos laiką pereiti po truputį: pavyzdžiui, pamiegoti 15 minučių ilgiau ir atsikelti 15 minučių vėliau, nei anksčiau; kitą dieną ritmą paslinkti dar 15 minučių ir t.t.

Miegas labai svarbus imunitetui

Jei visgi sekmadienį susiviliojote pamiegoti ilgiau, vaistininkas tą dieną pataria praleisti aktyviai, ypač fiziškai. „Stenkitės daugiau laiko praleisti lauke, kad vakare atsigulus į lovą pajustumėte poilsio malonumą, – sako R. Blynas. – Bet kokiu atveju, sekmadienį, prieš darbo savaitę, labai rekomenduoju nueiti miegoti įprastu jums metu.“

Vaistininkas priduria, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad ir laiko pailsėti kiekvienam reikia skirtingai. Visgi, turite patys žinoti, kiek valandų per parą jums reikėtų miegoti, t.y. per kiek laiko pailsite ir dieną būnate žvalūs. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiems rekomenduoja per parą miegoti 7-9 valandas. Nuolatinis trumpesnis miegas ilgainiui gali kelti riziką sveikatai.

Vaistininkas sako, kad svarbu bent valandą iki miego nesinaudoti prietaisais, skleidžiančiais mėlyną šviesą – tai televizorius, planšetė ar telefonas. „Mėlyna šviesa blokuoja hormono melatonino gamybą, kuris svarbus geram miegui“, – aiškina R. Blynas. Prieš miegą vaistininkas rekomenduoja miegamąjį išsivėdinti, paskaityti knygą ar paklausyti ramios muzikos. Atsibudus ryte reikėtų stengtis, kad jus pasiektų dienos šviesa ar bent jau dirbtinis apšvietimas, tai jus greičiau prabudins ir paruoš naujai dienai.

„Nepamirškite, kad miego kokybė turi labai didelės įtakos imunitetui. Ypač šaltuoju metų laiku reikėtų stengtis miegoti nueiti anksčiau, o ryte atsikelti tuo pat metu, – pataria vaistininkas R. Blynas. – Daugelis savaitgalių metu nori pamiegoti ilgiau, tačiau turite įsidėmėti, kad taip miego trūkumo nekompensuosite, todėl savaitgalį nuo įprasto ritmo neturėtume nukrypti daugiau nei valanda.“

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikata be vaistų
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų