Sėdimas darbas, nejudrumas, netaisyklinga laikysena – pagrindinės stuburo deformacijos priežastys. Kai stuburas pradeda krypti, iš pradžių galime nieko nejusti, bet ilgainiui, jei nieko nedarysime, deformacija pasieks tokį lygį, kad pajusime ne tik diskomfortą, bet ir skausmą. Kaip to išvengti?
Stuburas gali iškrypti ne tik vaikams
Įprasta manyti, kad stuburas dažniausiai iškrypsta vaikams ir paaugliams nuo netaisyklingos laikysenos, sunkių kuprinių nešiojimo. Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Jacikevičius teigia, kad stuburo iškrypimo priežasčių gali būti labai daug ir stuburas gali iškrypti bet kurio amžiaus žmonėms. Maža to, būna ir įgimtų iškrypimų dėl vystymosi iki gimimo sutrikimų: tai įvairios slankstelių vystymosi anomalijos, suaugimai.
„Dėl įvairių priežasčių sutrikus ar pakitus stuburo slankstelių formai ar šalia esančių raumenų tonusui stuburas pakrypsta mažiausio pasipriešinimo kryptimi, kad išlaikytų susidariusią jėgų pusiausvyrą“, – paaiškina neurochirurgas.
Jis pažymi, kad stuburas gali iškrypti į bet kurią pusę: jei pakrypęs į šoną – tai skoliozė, stuburo linkiai, pernelyg išreikšti į priekį, vadinami lordozėmis, atgal – kifozėmis. Torsinę deformaciją charakterizuoja iškrypimas aplink savo vertikalią ašį.
„Normaliai žmogaus stuburas yra S raidės formos ir jame skiriamos kaklinė ir juosmeninė lordozės bei krūtininė kifozė. Dėl netaisyklingos laikysenos ar sėdėjimo tie linkiai dar labiau gali padidėti. Nedidelė skoliozė taip pat gali būti fiziologinė, tačiau kai būna ženkli, jau laikoma liga“, – sako dr. K. Jacikevičius.
Priežasčių ne viena
Anot neurochirurgo, prieš lytinį subrendimą dažniausiai išsivysto šoninė stuburo deformacija, ji laikoma idiopatine, t. y. neaiškios priežasties. Paauglystės – didžiausio ūgio augimo periodu – vystosi paauglių idiopatinė skoliozė. Priežastis taip pat nėra visiškai aiški, pažengusi ji gali sukelti šonkaulių krūtinės ląstos deformacijas.
Pasak dr. K. Jacikevičiaus, suaugusiesiems stuburo iškrypimai gali būti degeneraciniai: dėl nuo mažens progresuojančios skoliozės ar dėl amžinių degeneracinių pakitimų išsivysto naujos deformacijos. Dėl nervų ar raumenų ligų, tokių kaip raumenų distrofija ar atrofija, kurios dažnai būna paveldimos ar genetiškai nulemtos, gali išsivystyti neuromuskulinė skoliozė.
Vaikams ir paaugliams, kurie serga Šermano (Scheuermann) liga, dėl kurios atskiros slankstelių dalys vystosi skirtingu greičiu, gali išsivystyti šios ligos sukelta kifozė. Sergantiesiems kai kuriais genetiškai nulemtais sindromais (pvz., Marfano, Ehlers-Danlos sindromas) vystosi sindrominė skoliozė.
Iš pradžių simptomų nejaučia
Ar žmogus, kuriam pradeda krypti stuburas, jaučia kokius nors simptomus? „Esant nežymiems žmogaus stuburo pakitimams pats žmogus ar artimieji gali net nepastebėti matomų pokyčių“, – paaiškina Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės kineziterapeutė Vitalija Barasaitė.
Gydytojas dr. K. Jacikevičius priduria, kad iškrypusį stuburą dažniausiai išduoda pakitusi laikysena – paryškėję stuburo linkiai, stuburo netiesumas. Jei stadija labiau pažengusi, vystosi klubakaulių sparnų, menčių asimetrija, vienoje pusėje susiformuoja šonkaulių kupra.
Deformacijai progresuojant pradeda varginti lėtiniai nugaros skausmai, ilgainiui atsiranda nervinių šaknelių dirginimo sukelti radikulitiniai skausmai, o jei skoliozė labai pažengusi – ir širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo organų sutrikimai.
Padeda pratimai
Kad stuburas neiškryptų, iškrypimas neprogresuotų, dr. K. Jacikevičius rekomenduoja miegoti ant vidutinio kietumo pagrindo, gulėti ant nugaros ar šono, ne ant pilvo; taip pat stengtis išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną tiek gulint, tiek stovint (ausys, pečiai, klubai turi būti vienoje linijoje). Reikėtų kasdien skirti laiko laikysenos korekcijos, tempimo pratimams; vengti netaisyklingų judesių.
Kai pacientui paskiriama reabilitacija, kineziterapeutas sudaro specifinę korekcinę pratimų programą.
„Kiekvieno žmogaus atvejis individualus, nevienodi slankstelių poslinkiai, todėl pratimų korekcinė programa taip pat visiems skirtinga. Esant skoliozei, priklausomai nuo individualiai pakitusių stuburo linkių, vieną stuburo pusę rekomenduojama stiprinti, kitai – atlikti tempimo pratimus“, – pasakoja kineziterapeutė V. Barasaitė.
Jeigu apsilankyti pas kineziterapeutą nepavyksta ir nėra galimybės sudaryti individualios korekcijos programos, svarbu išlaikyti pakankamą stuburo mobilumą. V. Barasaitė į kiekvienos dienos pratimų programą siūlo įtraukti šiuos pratimus:
Maldininko pratimas. Pradinė padėtis stovint. Suglauskite delnus kaip maldininkas krūtinės aukštyje ir kelkite virš galvos. Iškvėpdami bandykite suglaustus delnus kelti aukštyn. Pratimą atlikite 10 kartų.
Katės pratimas. Pradinė padėtis keturiomis. Plaštakos pastatytos lygiagrečiai peties sąnariams, kelių – lygiagrečiai klubų sąnariams. Įkvėpdami suriečiame nugarą taip, kad jis įgautų C formą, iškvėpimo metu – išriečiame nugarą. Kartojame iki 10 kartų.
Nugaros raumenų atpalaidavimo pratimas. Pradinė padėtis keturiomis, tuomet atsisėskite taip, kad kulnai liestų sėdmenis. Liemenį lenkite ir tieskite abi rankas į priekį. Pratimą atlikite 10 kartų, ramiai kvėpuokite.
Dubens pasukimas gulint. Pradinė padėtis gulint ant nugaros, keliai sulenkti, rankos prie liemens, delnai nugręžti žemyn. Įtempkite pilvo raumenis, iškvėpimo metu bandydami nugarą artinti prie žemės (galite po nugarą patiesti ploną rankšluostį ir bandyti jį spustelti). Pratimą atlikite 10 kartų.
„Pastaruoju metu pasikeitęs gyvenimo ritmas bei situacija visame pasaulyje verčia ne tik suaugusiuosius, bet ir paauglius vis daugiau laiko praleisti prie kompiuterio. Nepamirškite, kad žmogaus kūnas yra sukurtas judėti!“ – pažymi V. Barasaitė.
Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.