Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Išvengti krūties vėžio padeda tinkama prevencija

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-09-25 10:26:18

Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgės Daivos Gudavičienės, aiškaus sergamumo krūties vėžiu ir mirtingumo sumažėjimo nestebima. Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine moterų liga, nuo jo miršta daugiausiai moterų – iš visų onkologinių susirgimų. Profilaktiniai patikrinimai dažniausiai tampa vienintele priemone, padedančia laiku nustatyti šią ligą.

Mamografija. © Fotolia.com

Ligos simptomai

Ankstyvose stadijose krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kartais atsiranda neskausmingas gumbelis ar sukietėjimas, gali padidėti limfmazgiai, pakisti spenelių išvaizda.

Pažengusio vėžio simptomai – jau aiškiau išreikšti. Tai sukietėjimai, sustorėjimai krūtyje ar pažasties srityje, pakitęs krūtų dydis, forma, išskyros iš spenelių (kartais – kraujingos), jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų. Gali varginti ūminis, pulsuojantis krūtų skausmas. Kartais krūties spenelio sritis atrodo tarsi išberta, taip pat – pakinta oda virš naviko: ji tampa panaši į citrinos žievelę.

Tai, kokie simptomai pasireikš, priklauso nuo naviko dydžio ir vietos krūtyje, taip pat nuo to, ar didėdamas jis įauga į odą, ar liga apėmusi visą krūtį. Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, geriausia pasirūpinti savimi ir kreiptis į gydytoją.

Profilaktika ir prevenciniai veiksniai

Krūties ligų chirurgės D. Gudavičienės teigimu, išvengti šios ligos galima laikantis sveikos mitybos principų, palaikant optimalų KMI indeksą, aktyviai sportuojant. Taip pat svarbu identifikuoti ir aktyviai stebėti aukštos krūties vėžio rizikos grupes: moteris, kurioms vaikystėje ir jaunystėje taikytas spindulinis gydymas, nustatytos BRCA mutacijos ar šeimoje buvę krūties vėžio atvejai (ypač jauname amžiuje).

„Lietuvoje atliekami genų, lemiančių krūties vėžio paveldimumą, tyrimai. Moterims, kurioms nustatytos BRCA mutacijos, rizika susirgti krūties vėžiu yra 60–80 proc., todėl joms siūlomas kitoks, ankstyvesnis tyrimo planas: Valstybinės ligonių kasos kartą per metus kompensuoja magnetinio rezonanso tyrimą. Profilaktinė krūtų patikra moterims, nepatenkančioms į aukštos krūties vėžio rizikos grupes, atliekama kartą per dvejus metus. Sulaukus penkiasdešimtmečio, kiekviena iš mūsų gali užsiregistruoti nemokamai mamogramai”, – pataria krūties ligų chirurgė.

Pasak D. Gudavičienės, užkirsti kelią krūties vėžio vystymuisi galima ir atliekant profilaktines operacijas. Jos ypač aktualios tada, jei pacientei nustatomos BRCA mutacijos. „Esant šioms mutacijoms, moteriai gali būti pasiūlyta krūties vėžio riziką mažinanti operacija, kai liaukinis krūties audinys pašalinamas ir atliekama vienmomentinė rekonstrukcija implantu. Pastarasis būdas moterims, patenkančioms į aukštos rizikos krūties vėžio grupę, ligos tikimybę sumažina 95 proc.“, – teigia gydytoja.

Atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją stengiamasi ir viešais renginiais. Vienas iš jų – spalio pradžioje Kaune vykstantis „Pink Run su BENU“. Jo metu pora tūkstančių rožiniais marškinėliais apsirengusių dalyvių bėga primindami, kokia svarbi šios ligos prevencija. Bėgikų teigimu, taip jie palaiko ir krūties vėžiu sergančias moteris – parodydami, kad jos nėra vienos.

Savityros svarba

Daugiau nei pusę krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Kaip minėta, ankstyvose stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliarus pasitikrinimas padeda ją nustatyti laiku.

Atliekant savityrą, pažįstama savo krūties liauka, taigi greičiau pastebimi pakitimai. Procesas nėra sudėtingas. Reikia atsigulti ant nugaros ir per alkūnę sulenktą kairiąją ranką pakišti po galva. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukami maži ratukai aplink kairiąją krūtį, judant link spenelio. Krūtis spaudžiama taip, kad būtų jaučiama jos sandara. Taip pat, tik su kaire ranka apžiūrima dešinė krūtis.

Patikrinus krūtis gulint, atsistojama prieš veidrodį, rankos padedamos ant klubų. Krūtys atidžiai apžiūrimos: ar jose nėra pakitimų, ar stipriai nesiskiria tiek krūtų, tiek spenelių dydis. Tebestovint prieš veidrodį, pakeliama dešinė ranka, o su kaire patikrinama, ar pažastyje nėra mazgelių. Apžiūrima ir kita pažastis, taip pat – speneliai. Juos reikia suimti nykščiu bei rodomuoju pirštu bei keletą kartų paspausti stebint, ar nepasirodo išskyrų.

Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Tiesa, jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, patariama išsirinkti vieną mėnesio dieną, kada atliksite patikrą, ir jos laikytis.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų