Išsėtine skleroze sergančias moteris nuo gimdymo baido praeitis ir baimės (2)

Išsėtine skleroze  sergančius žmones gydanti Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Išsėtinės sklerozės kabineto gydytoja Justina Liutkienė, be pacientų gydymo, sau kelia ir dar vieną uždavinį – griauti mitus, kurių moterys yra prisirankiojusios iš praeities. Juk dar prieš dvidešimt metų išsėtine skleroze serganti moteris nesiryždavo gimdyti – dėl savo sveikatos, mažylio ateities ir net dėl visuomenės nuomonės. Dabar daugelis moteris gąsdinusių dalykų teliko mitais.

Reklama

 Moterys abejoja, ar gali susilaukti vaikų

 Primename, kad išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos autoimuninė liga, kuri pasireiškia nuovargiu, pasikartojančiais skausmais, koordinacijos ir kalbos sutrikimais. Išsėtine skleroze dažniau serga moterys nei vyrai.  

 Gydytoja J. Liutkienė per ketverius darbo su išsėtine skleroze sergančiomis moterimis  metus neretai girdėjo ir vis tebegirdi vis tuos pačius klausimus. Dažna pašnekovės pacientė teiraujasi, ar gali susilaukti sveiko vaiko, ar vaikui yra rizika paveldėti išsėtinę sklerozę, ar ligos eiga paveikia nėštumą, ar gimdymo metu pacientei gali būti atliktas nuskausminimas, ar pats nėštumas gali paveikti pacientės ligos eigą. Dažna pacientė nuogąstauja, ar su nėštumu susiję paūmėjimai jai bus sunkesni nei su nėštumu nesusiję, ar dėl nėštumo kilę paūmėjimai gali labiau invalidizuoti ir ar sukelta negalia liks nuolatinė. Moterys siekia sužinoti, koks jų gydymas yra tinkamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu ir ar maitinimas krūtimi yra patartinas bei saugus.

 „Tam tikrus teiginius apie išsėtinę sklerozę galima pavadinti mitais. Besikalbėdama su pacientėmis vis įsitikinu, kad joms rūpi dalykai, apie kuriuos ir jos, ir jų artimieji bei aplinkiniai turi klaidingų įsitikinimų.Vienas iš tokių klaidingų įsitikinimų – išsėtine skleroze serganti moteris negali turėti vaikų“, – apie opią problemą užsiminė gydytoja.

 Ji įsitikinusi, kad daugelis mitų atėjo iš praeities. Būdavo, kad jei serganti moteris ryždavosi gimdyti, o paskui tapdavo neįgali, viskas tapatinta su nėštumo pasekmėmis. Anot J. Liutkienės, iki šiol pacientėms tenka ilgai aiškinti, kad taip nėra.

 Gresia nevaisingumas?

 Anot gydytojos J. Liutkienės, būtina pažymėti, kad pati išsėtinė sklerozė nesukelia nevaisingumo.

 Per konferenciją, kurioje dalyvavo išsėtine skleroze sergantys pacientai, buvo skaitoma paskaita „Moteris ir išsėtinė sklerozė“. Per paskaitą J. Liutkienė aiškino, kad jeigu išsėtine skleroze sergančiai pacientei skiriamas ilgalaikis ligos eigą modifikuojantis bei paūmėjimus ir ligos negalią stabdantis gydymas, vadinamas imunomoduliuojančiu, rekomenduojama nepastoti. Šeimai nutarus planuoti vaikus, imunomoduliuojantis gydymas sustabdomas ir praėjus trim mėnesiams po gydymo sustabdymo galima saugiai planuoti nėštumą.

 Jeigu moteris pastoja šio gydymo metu, jis iškart sustabdomas.

 „Tyrimai rodo, kad nėra pastebėta didesnės apsigimimų rizikos, jeigu pastojama vartojant imunomoduliuojantį gydymą, tačiau galima didesnė persileidimų rizika. Taigi moterų, sergančių išsėtine skleroze ir gydomų imunomoduliuojančiais vaistais, nėštumas turi būti planuotas“, – pabrėžė medikė.

 Kai kuriais atvejais išsėtinės sklerozės gydymui skiriami imunosupresantai – stiprūs imunitetą veikiantys vaistai, kurie yra taip pat skiriami vėžinių ligų gydymui. Dėl jų poveikio galima amenorėja, o jos galima pasekmė – nevaisingumas, kai dėl vaisto poveikio moteris gali nebegalėti pastoti, nes sutrikdoma kiaušidžių veikla.

 Nėštumas suretina paūmėjimus

 Kalbėdama apie moterų nuogąstavimus, kad dėl nėštumo gali dar labiau pašlyti išsėtine skleroze sergančios pacientės sveikata, J. Liutkienė tikino, kad klinikiniai tyrimai įrodo, kad nėra neigiamo nėštumo poveikio ilgalaikei negalios prognozei.

 „Nustatyta, jog nėštumo metu paūmėjimai gerokai suretėja. Tik pirmaisiais trim mėnesiais po gimdymo paūmėjimų dažnis išauga, tačiau netrukus, tai yra praėjus 4-12 mėnesių po gimdymo paūmėjimų dažnis grįžta į tą lygį, kuris buvo prieš nėštumą. Būtina pabrėžti, kad net 72 proc. pacienčių per pirmus tris nėštumo mėnesius ligos paūmėjimų išvis nepatiria. Tyrimų duomenimis, didesnę pogimdyminių paūmėjimų riziką lemia didesnis paūmėjimų dažnis vienerius metus prieš nėštumą ir didesnė negalia nėštumo pradžioje“,– pacienčių baimes sklaidė specialistė.

 Taip pat ji pridūrė, kad nėštumo ir išsėtinės sklerozės ryšį nagrinėjusio tyrimo PRIMS (The Pregnancy in Multiple Sclerosis) duomenimis, epidūrinė nejautra, maitinimas krūtimi, susirgimo išsėtine skleroze amžius, moters amžius nėštumo pradžioje, ligos trukmė, bendras paūmėjimų skaičius iki nėštumo, nėštumų skaičius, vaisiaus lytis – visa tai išsėtinės sklerozės paūmėjimų dažniui ir negaliai įtakos neturi.

 Kūdikiai kaip ir kitų

 Gydytoja J. Liutkienė aiškino, kad iš atliktų  tyrimų duomenų akivaizdu, kad absoliuti dauguma išsėtine skleroze sergančių moterų kūdikių gimsta ir auga tokie patys, kaip ir kitų moterų. Žinoma, išlieka apsigimimų rizika, tačiau ji tokia pati, kaip kitų gimdyvių, kurios išsėtine skleroze neserga.

 „Svarbu pabrėžti, kad nėštumo baigčiai išsėtinė sklerozė įtakos neturi“, – šyptelėjo gydytoja.

 Sergančiųjų išsėtine skleroze moterų nėštumo komplikacijos nėra dažnesnės nei šia liga nesergančiųjų moterų. Taip pat nėra duomenų, kad būtų dažnesnis priešlaikinis gimdymas arba kad vaikai gimtų mažesnio svorio.

 Pastebima, kad dažnesni būna tik motinų mažakraujystės, vidurių užkietėjimo, šlapimo takų infekcijų, pielonefritų atvejai. Šiek tiek ilgiau po gimdymo sergančios moterys užtrunka ir ligoninėje.

 „Tikėtina, kad tai lemia akylesnė išsėtine skleroze sergančios ir mažylį pagimdžiusios moters priežiūra pogimdyminiu laikotarpiu, o ne su liga susijusių komplikacijų skaičius“, – teigė gydytoja.

 Gimdyti baisu. Kaip ir visoms

 J. Liutkienė pasakojo, kad išsėtine skleroze sergančių moterų gydytojai prieš gimdymą jas atsiunčia neurologo konsultacijai, kad parašytų rekomendacijas, kaip pacientėms būtų geriau gimdyti.

 „Tačiau mes visiems gydytojams atsakome tą patį: išsėtine skleroze sergančių moterų gimdymo būdą lemia akušerinė situacija, – teigė gydytoja. – Tik išimtinai retais atvejais, kai numanome, kad išsėtinės sklerozės nulemta neurologinė būklė gali paveikti gimdymo eigą, nurodome, kad gimdymą būtų geriau baigti Cezario pjūvio operacija.“

 Anot pašnekovės, aktualus klausimas moterims – nuskausminimas gimdymo metu. Pabrėžtina, kad gimdymo metu galima epidūrinė ir bendra nejautra, tačiau specialistai rekomenduoja vengti spinalinės nejautros.

 Kalbėdama apie maitinimą krūtimi gydytoja atkreipė dėmesį, kad kol moteris, serganti išsėtine skleroze, maitina krūtimi,

imunomoduliuojantis, tai yra ilgalaikis ligos eigą veikiantis, gydymas neskiriamas. Baigus maitinimą krūtimi, šis gydymas atnaujinamas. Tyrimais įrodyta, kad maitinimas krūtimi neturi įtakos paūmėjimų dažnio didėjimui ir negalios progresavimui po gimdymo.

 Išsėtinė sklerozė nėra paveldima

 Dažna išsėtine skleroze susirgusi moteris klausia, kodėl liga pasirinko ją, o kai susimąsto apie savo atžalą, ima nerimauti, ar kūdikis nepaveldės jos ligos. Siekdama paneigti gajus mitus šia tema, J. Liutkienė patikino, kad išsėtinė sklerozė nėra paveldima liga. Rizika ją paveldėti yra menka. Paveldimas tik polinkis ja susirgti.

 Pagal statistiką, jeigu asmuo serga išsėtine skleroze, tikimybė, kad šia liga susirgs ir jo tikras brolis, sesuo arba vaikas, tai yra pirmos eilės giminaitis, yra 2-4 proc. Rizika susirgti išsėtine skleroze yra didžiausia broliui arba seseriai, kiek mažesnė vaikui, dar mažesnė tetoms, dėdėms, pusseserėms ir pusbroliams.

 Lietuvoje pacientės džiaugiasi sveikais mažyliais

 Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neurologijos centre, kuriame dirba gydytoja J. Liutkienė, buvo stebimi keturiolika nėštumų ir gimdymų. Gimė trylika sveikų vaikų. Įvyko vienas ankstyvas persileidimas moteriai, vartojusiai imunomoduliuojantį gydymą, tačiau tai galėjo įvykti ir dėl akušerinių priežasčių. Dviem pacientėms rekomenduota atlikti cezario pjūvio operaciją dėl neurologinės situacijos.

 Dviem centro pacientėms liga paūmėjo praėjus vienam mėnesiui po gimdymo. Vienai moteriai buvo du ligos paūmėjimai per nėštumą. Tačiau gydytojos teigimu, šis atvejis – daugiau išimtis nei taisyklė. 

 Kai kurios vaikų nesusilaukia

 Nors išsėtinė sklerozė ir nesukelia nevaisingumo, J. Liutkienė pažįsta moterų, kurios vis dėlto vaikų nesusilaukė.

 „Apsisprendimas turėti vaikų yra šeimos apsisprendimas, kurį lemia emociniai, moraliniai, socialiniai bei sveikatos aspektai. Būna, kad prieš susirgdamos moterys jau turi vieną vaiką. Jos susigyvena su mintimi, kad vieno joms jau ir užteks. Kitų liga galbūt yra piktybinės eigos, ji invalidizuoja, moteris sunkiai vaikšto ar gali judėti tik su vežimėlio pagalba, natūralu, kad moteris mąsto, ar galės pati prižiūrėti savo vaiką. Kai kurios moterys bijo, kad pagimdžius, jų liga progresuos, todėl apsisprendžia vaikų neturėti. Visais atvejais tai šeimos apsisprendimas. Mes, gydytojai, stengiamės atsakyti į visus iškylančius klausimus, išsklaidyti visus sklandančius mitus, padrąsinti ir kartu informuoti apie galimą riziką“, – apibendrino gydytoja J. Liutkienė.

 Zita Voitiulevičiūtė