Intervencinėje radiologijoje vėžiui gydyti pasitelkiamos inovatyvios navigacijos sistemos
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos inkstų ir kepenų vėžio abliacijos procedūros (vėžinių ląstelių naikinimo) pasitelkiant inovatyvią navigacijos sistemą.
VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojas intervencinis radiologas dr. Donatas Jocius, rugpjūčio pradžioje atlikęs pirmąsias procedūras, sako, kad nauda pacientui akivaizdi: pasiekiami geresni minimaliai invazinės terapijos rezultatai gydant įvairių lokalizacijų navikus (kepenų, inkstų, kasos, plaučių, kaulų), sumažinantys pakartotinų biopsijų, pakartotinų gydomųjų procedūrų skaičių: „Nauda yra ir procedūrą atliekančiam gydytojui – preciziškiau naikinamos vėžinės ląstelės, didesnis pasitikėjimas gydymo sėkme“.
Santaros klinikose atliekamų intervencinių radiologinių diagnostikos ir gydymo procedūrų spektras nuolat plečiamas pasitelkiant technologines inovacijas. Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas gydytojas radiologas dr. Artūras Samuilis sako, kad naujos technologijos ir auganti specialistų patirtis suteikia galimybes gydyti vis sudėtingesnius onkologinių ligų atvejus: „Inovatyvios priemonės pagerina gydymo išeitis, sumažina komplikacijų riziką ir net mirtingumą pačios procedūros metu, sutrumpina gulėjimo ligoninėje laiką, labiau tausoja organizmą ir pagerina paciento gyvenimo kokybę, palyginus su didelės apimties atviromis chirurginėmis operacijomis.“
Intervencinės radiologijos procedūros vis dažniau pritaikomos gydant įvairias ligas, taip pat ir onkologines. Vėžio gydymo procedūroms susiplanuoti, atlikti ir gydymo efektą įvertinti reikalingi įrankiai: radiologiniai vaizdai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ir kt.), vėžinių ląstelių naikinimo (abliacijos) įranga ir navigacija, pastarasis įrankis sumažina žmogiškojo faktoriaus sukeliamas rizikas, suteikia galimybę preciziškiau sunaikinti vėžines ląsteles ir įvertinti gydymo efektą tos pačios procedūros metu ir, esant reikalui, pakoreguoti procedūros eigą taip, kad gydymo efektas būtų kuo sėkmingesnis, leidžiantis sumažinti potencialių pakartotinų gydomųjų procedūrų skaičių“, – sako dr. A. Samuilis.
Susiję straipsniai
