Inkstai – organas, kuris miršta tyliai (6)

Šiemet antrąjį kovo ketvirtadienį jau penktus metus iš eilės Lietuvoje oficialiai paminėta Pasaulinė inkstų diena. Šiemet ši diena skirta informacijos sklaidai apie  širdies ir inkstų ryšį. Apie tai, kas sieja šiuos du svarbius organus ir kas gali padėti išgelbėti inkstus, paklausinėjau gydytojo nefrologo Vaclovo Vainausko, „Diaverum Lietuva“ medicinos vadovo. Gydytojas, remdamasis apklausų rezultatais,  tikina, jog tik 5 proc. pasaulio gyventojų  žino, kur yra inkstai ir ką jie veikia.

Reklama

Kuo ypatingas organas yra inkstai ir kaip jie susiję su širdimi?

Inkstai – labai darbštus, sudėtingas ir labai svarbus organas. Per parą pro inkstus prateka apie 1800 litrų kraujo. Tik du litrai pavirsta šlapimu, visa kita prakošiama pro kamuolėlių tinklą ir  grįžta į kraują. Be to, inkstai perkošia apie 1,5 kg druskos, kurios į  šlapimą patenka tik 10 g.

Inkstai tiesiogiai dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Jei inkstų funkcija sutrinka – krenta hemoglobinas.  Jei pradeda strigti vitamino  D gamyba inkstuose, iš kaulų  išvaromas kalcis, prasideda kaulų retėjimas.  O jei sutrinka renino apykaita, padidėja arterinis kraujospūdis. Dėl to dažnai žmonės mano, kad jei kraujospūdis per didelis – kažkas negerai ir su inkstais.  Bet iš tikrųjų tik 5-8 proc. padidėjusio kraujo spaudimo priežasčių – inkstų liga.

Žinotina, kad jei sutrinka  širdies veikla– inkstų veikla pradeda taip pat trikti dėl nepakankamo aprūpinimo krauju.  Jei  širdis sveika,  o inkstai nesveiki ir nepajėgia išvalyti kraujo, širdžiai tenka per didelis krūvis ir prasideda jos problemos.

Pasaulyje inkstų ligomis serga 10-11 proc.  gyventojų, t. y. beveik kas dešimtas. Ne išimtis ir Lietuva.  Pasaulyje yra 500 mln. dializuojamų ligonių.

Kodėl tiek daug žmonių serga inkstų veiklos nepakankamumu?

Apie 20 proc. dializių priežastis – diabetas. Kita priežastis, privedanti prie inkstų veiklos nepakankamumo –lėtinis  inkstų kamuolėlių uždegimas, kuris ilgainiui tampa jų žuvimo, o vėliau ir inkstų nepakankamumo priežastimi.   Dažna priežastis yra hipertenzija, jos sukelta inkstų patologija ir nepakankamumas. Lietuvoje padidėjęs kraujospūdis nustatomas  kas trečiam žmogui, tad  galime įsivaizduoti, kiek atsiranda problemų dėl inkstų. Nedidelė dalis priežasčių – įgimtos inkstų ligos. Įtakos turi ir visuomenės senėjimas,  galų gale medicinos progresas.

Kaip reikia tausoti savo inkstus? Ko jie nemėgsta?

Inkstai labai nemėgsta sauso gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į metų laiką, per parą reikia išgerti  nuo 1,5 iki 2,5 litrų skysčio. Į šį kiekį įsiskaito ir skysčiai, gauti iš vaisių bei daržovių, arbatos, sriubos. Nesiskaito tik kava ir alkoholis – jie veikia kaip diuretikai.

Skysčių balansas labai svarbus ir akmenligės profilaktikai.

Inkstams labai nepatinka ir peršalimai, sūrus maistas, kuris išderina  skysčių balansą.

Kokie pirmieji signalai gali reikšti, kad inkstų   veikla ima trikti?

Inkstai yra organas, kuris miršta tyliai.  Visų inkstų ligų, išskyrus akmenligę, kuri pasireiškia dideliais skausmais priepuolio metu,  atvejais šis organas tiesiog traukiasi, sklerozuoja, darosi mažesnis ir jo funkcija ima blogėti. Kadangi tai vyksta lėtai, žmogus paprastai net nepajunta.

Vienas iš pirmųjų inkstų nepakankamumo požymių – rytiniai patinimai.  Jei, pavyzdžiui, kojos tinsta vakarais arba po didesnio fizinio apkrovimo, galima spėti, kad vargina širdies problemos. O jei rytais po akimis kabo maišiukai ar patinusios kojos – gali būti ir inkstų problema.

Dar vienas  inkstų nepakankamumo požymis – naktinis šlapinimasis be priežasties. Jei tai kartojasi  nuolat, net prieš miegą negeriant daug skysčių – reikia atkreipti dėmesį ir pasidaryti šlapimo tyrimą.

Patartina atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą –  rytinis šlapimas turi būti sodriai geltonos spalvos,  o jei inkstai menkiau bedirba – kaip vandenukas.  Jei daugiau išgersi diuretikų -  šlapimas irgi pasidarys baltesnis.

Deja, žmonės mažai rūpinasi savo sveikata. Jei šuniui kas negerai – tuoj  bėga pas veterinarą ir pinigų negaili, o savimi nesirūpina.  Jei laiku ateitų pasitikrinti, daugelio bėdų galima būtų išvengti. Pavyzdžiui, laiku diagnozavus inkstų auglį ir pašalinus inkstą – problemos kaip nebūta. Jei pavėluosi – gydytojai gali nebepadėti.

Įdomu, kad penktadalis abiejų inkstų sveiko audinio  dar užtikrina normalią inkstų funkciją.

Kai atsiranda inkstų nepakankamumas,  pradeda organizme kauptis šlakai, nes inkstai nebesugeba jų išvalyti, membrana pradeda praleisti baltymą.  Kai nepakankamumas pasiekia   galutinę stadiją, kreatinino koncentracija kraujuje  pakyla iki 700-800 (norma yra arti 100 ), tuomet jau galima sakyti,  kad inkstai savo darbą dalinai beatlieka arba visai nebegali atlikti . Tada jau būtina pakaitinė inkstų terapija (hemodializė, peritoninė dializė arba inksto transplantacija).

Ar dializė labai pailgina išgyvenamumą? Kiek Lietuvoje dializuojamų ligonių?

Dializė šiais laikais labai pažengusi į priekį. Lietuvoje atliekamos dializės procedūros atitinka visus pasaulinius standartus. Dializuojami žmonės gali gyventi 10-30 ir daugiau metų, jei tris kartus per savaitę po 4 valandas jiems atliekamos šios kraujo valymo procedūros.

Lietuvoje šiuo metu dializuojama 1400 ligonių, iš jų 280 – Vakarų Lietuvoje.  Per metus jiems atliekama apie 200 000 tūkst. dializės procedūrų, o  transplantacijų - apie 70 per metus.

Dializės paslaugas teikia iš viso 61 gydymo įstaiga, iš jų tik  22 - viešosios, likusios - privačios. Privačiose dializės įstaigose gydoma 68 proc. visų inkstų nepakankamumu sergančių ligonių. Tai vienintelė medicinos paslauga, kurių didžioji dalis teikiama būtent privačiose įstaigose.

Iš ligonių kasų apmokamų paslaugų tik 7 % tenka privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Gal žinote kokią paslaptį, kaip sustiprinti savo inkstus?

Specifinio vaisto,  galinčio sulaikyti inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą, nėra. Jei inkstų funkcijos nepakankamumas vystosi dėl diabeto – reikia siekti, kad kiek įmanoma cukraus kiekis kraujuje būtų normalus.  Jei jis šokinės – dializės procedūrų ligonis ateis daug  anksčiau.  Jei pavyks cukrų susitvarkyti – gal 6-7 metus be dializės  gyvens. Reikia reguliuoti ir kraujospūdį.

Išsivysčius inkstų funkcijos nepakankamumui, kito gydymo, kaip pakaitinė inkstų terapija, nėra.

Ar gali inkstų liga išsivystyti nuo vaistų?

Pavojingas inkstams yra citramonas, anksčiau jis buvo dažna inkstų nepakankamumo priežastis. Dabar mažiau jis vartojamas.

Kartais nepalankiai inkstus veikia antibiotikai – jei vartojami ilgą laiką didelėmis dozėmis.

Kuomet reikia gerti šlapimą varančias vaistažoles?

Diuretikai, šlapimą varančios vaistažolės vartojami tuomet, kai dėl inkstų veiklos sutrikimų pakyla kraujospūdis, kai nepavyksta sureguliuoti  skysčių balanso.  Reikia dar turėti omenyje, kad kai kurie diuretikai išvaro iš organizmo kalį, tuomet jo reikia vartoti papildomai.

Ar turėjote savo darbo praktikoje ypatingų ligonių?

Neseniai pagimdė viena dializuojama pacientė. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Pagimdė sėkmingai.