Ketvirtadienis, 2024.02.22
Reklama

Individualizuota medicina – nespekuliatyvus požiūris į žmogaus sveikatą(1)

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-07 00:02:35

Neseniai Vilniuje lankėsi bendrosios praktikos gydytojas Žanas Klodas Laprazas (Jean-Claude Lapraz) iš Prancūzijos, jau 45 metus propaguojantis savo sukurtą individualizuotos medicinos metodą, kurio veiksmingumą grindžia daugybė mokslinių tyrimų. Knygų mugėje jis pristatė kartu su žurnaliste Mari Lor de Klermon-Toner (Marie-Laure de Clermont-Tonnerre) parašytą knygą „Individualizuota medicina“, o vėliau susitiko su Lietuvos endobiogeninės medicinos draugijos atstovais, Lietuvos medikų bendruomene ir pacientais.

Žanas Klodas Laprazas. Endobiogeninės medicinos draugijos nuotr.

 

Vargu ar diagnozuos ligą

Vilnietė Sofija daugelį metų vaikšto pas gydytojus, tačiau jiems nepavyksta diagnozuoti, kodėl neveikia hipofizė, nuolat kyla žarnyno problemų ar pasikartoja kvėpavimo takų uždegimai. Ji daugelį metų vartoja bromkriptiną, neapsieina be antihistaminų ir kitų vaistų.

„Nesakau, kad Lietuvoje blogi gydytojai. Tiesiog situacija tokia, kad jie negali nustatyti ligos. Prieš kelerius metus susipažinau su gydytoju Laprazu. Jis pasiūlė atvykti į Paryžių, tačiau, suprantama, neturiu tokių galimybių, – pasakojo moteris. – Šiandien vėl atėjau į susitikimą, nes viliuosi, jog yra kažkoks būdas išsilaisvinti iš ligų. Jis pasiūlė konsultaciją, be to, sutariau su mūsų gydytojais, kurie taiko individualizuotos medicinos metodus“.

Šių metodų šalininkė gydytoja endokrinologė Jūratė Antanavičienė sako negalinti pažadėti, jog diagnozuos ligą, tačiau sutrikimus nustatys: „Mačiau ne vieną atvejį, kai atlikę visus įmanomus tyrimus, negalėjome nustatyti ligos. Būtent todėl ir pasukau į endobiogeniką, nes ji atsako į daugelį klausimų. Šiandien negaliu jums, ponia Sofija, konkrečiai atsakyti, kodėl. Tačiau iš jūsų vartojamų vaistų aišku, kokį disbalansą patyrė organizmas. Jį reikia atstatyti ir koreguoti. Iš pradžių sužinosime apie jūsų gyvenimą viską, kas įmanoma, nuo pat gimimo. Atliksime išplėstinius tyrimus. Išsamiai apžiūrėsime, tik tuomet paskirsime gydymą. O jis gali būti ilgas, juk vis dėlto tiek vartota sintetinių vaistų. Suprantama, augaliniai taip pat turi indikacijų ir kontraindikacijų, todėl į juos žiūrime labai rimtai. Ar ligą įvardinsime, nežinau, tačiau nustatysime sutrikimus“.

Nespekuliatyvus požiūris

Gydytojas chirurgas Darius Kubilius, savo praktikoje taikantis individualizuotos medicinos principus, sako, kad labiausiai jį žavi nespekuliatyvus požiūris į žmogaus sveikatą.

Darius Kubilius. Endobiogeninės medicinos draugijos nuotr.

 

„Ir įprastinėmis priemonėmis diagnozuojama liga, tačiau dažnai pacientas tiesiog paleidžiamas namo su ta diagnoze. Kas toliau? Individualizuota medicina negydo kokių nors specifinių ligų, kurių nėra tarptautinėje klasifikacijoje. Ji tik išplečia gydymo ribas ir priemones. Šiuolaikinės nanotechnologijos mums kelia nuostabą, tačiau biologija nėra inžinerija. Augalų kompleksiškumas mums suteikia tam tikrų galimybių. Dabar vėl grįžtame į biologijos pasaulį per kitas biologines struktūras: maistą, augalus ir pan. Matome, kad maistu galime reikšmingai valdyti organizmą ir ligas. Pavyzdžiui, pakeisdamas tėčio mitybą, apsaugojau jį nuo agresyvios operacijos, o augaliniai preparatai padėjo artimam giminaičiui išvengti išvaržos operacijos. Labai džiaugiuosi, kad į mediciną grįžta gyvensenos, individualizuota medicina. Mane labai džiugina ne spekuliatyvus, bet holistinis požiūris į žmogaus sveikatą“.

Tarsi Galilėjaus teleskopas

„Įsivaizduokite, jog su mažu Galilėjaus teleskopu žiūrite į Marsą. Jį matote, bet neįžvelgiate detalių. Nesakau, kad klasikinė medicina yra toks instrumentas, bet labai panašus. O dabar įsivaizduokite, kad šią planetą stebite kosminiu teleskopu „Hubble“. Jūs matote gerokai turtingesnį vaizdą, daugiau detalių. Pastebite ir tai, kad čia negyvena marsiečiai. Taip lygindamas noriu parodyti, kiek daug informacijos galime gauti, panaudodami individualizuotos medicinos metodologiją“, – vaizdžiai kalbėjo gydytojas Žanas Klodas Laprazas.

Jis džiaugėsi, jog individualizuota medicina vis labiau populiarėja pasaulyje, o šis metodas jau pusantrų metų taikomas ir Lietuvoje. Daugėja ir tarptautinių tyrimų, įrodančių jo veiksmingumą. Prancūzo teigimu, netrukus bus galima pateikti neblogų rezultatų ir iš mūsų šalies. Tačiau ne iš karto viskas puikiai klostėsi.

Nesėkminga pradžia

Paryžiuje mediciną studijavęs Ž. K. Laprazas dirbo skubiosios pagalbos, reanimacijos, onkologijos ir kituose skyriuose, tačiau jį visada domino bendroji praktika. Pasak gydytojo, „naudinga specializuotis vienoje srityje, bet taip nebesugebame žiūrėti į žmogų kaip į visumą“. Todėl jis pradėjo dirbti bendrosios praktikos gydytoju nepasiturinčiame Paryžiaus rajone.

„Pas mane ateidavo paprasti miesto žmonės. Jie buvo labai įvairūs. Dirbau taip, kaip mus mokė – taikiau įprastos medicinos taisykles. Tikėjausi, kad greitai pavyks pasiekti gerų rezultatų. Tačiau po kelių mėnesių susidūriau su įvairiomis problemomis, su kuriomis susiduria visi bendrosios praktikos gydytojai: su stipriu šalutiniu sintetinių vaistų poveikiu, nuolat pasikartojančiomis ligomis, – pasakojo gydytojas. – Dėl vieno paciento, kuriam kartojosi infekcijos, kreipiausi į labai gerą Paryžiaus specialistą. Jam paskyrė tuo metu itin populiarų specializuotą vaistą aminaziną, nuo kurio netrukus pasireiškė šalutinis poveikis – pacientas prarado regėjimą. Jaučiausi dėl to atsakingas. Būtent tuomet susimąsčiau, kad žmonėms gydyti yra kitų būdų nei tik toksiški ir pavojingi vaistai“.

Lemtinga pažintis

Ž. K. Laprazą jaudino tai, kad kai kurie pacientai vis sugrįždavo dėl tos pačios ligos. Jo manymu, taip neturėjo būti, todėl bandė suprasti, kodėl taip nutinka. Kartą jis susipažino su gydytoju, dirbusiu Krašto apsaugos ministerijoje ir išleidusiu knygą „Gydytoja gamta“.

„Jo gydymas vaistiniais augalais mane sužavėjo. Tačiau nustebau, kai manęs paklausė: „Ar žinote, kad šlapimo sistemos ligas galite gydyti levandų eteriniais aliejais?“. Žinoma, aš net nežinojau, kad tokie egzistuoja. Tuomet jis pasiūlė atsiųsti kelis pacientus, kuriems taikyčiau šį metodą. Sulaukiau puikių rezultatų. Svarsčiau, kodėl mes, studijuodami mediciną, to nesimokėme? Kaip taip gali būti? Taip prasidėjo jau 45 metus trunkančios paieškos“.

Gydanti beprotybė

Tiesą sakant, tos paieškos Ž. K. Laprazui nebuvo lengvos, nes iš pradžių juto didžiulį gydytojų pasipriešinimą, juk neįprasta gydyti vaistiniais augalais, o draugai ir kolegos sakė, kad tai – beprotybė. Tačiau realybė tokia, kad ta beprotybė duoda puikių rezultatų ir yra pagrįsta moksliniais tyrimais.

„Įprastai medicinoje augalai nevertinami ir jais nesidomima. Tačiau tas pats šiuolaikinis mokslas įrodo augalinės kilmės medžiagų veiksmingumą. Juk net vadinamoji liaudies medicina surinko užtektinai empirinių duomenų, įrodančių, kad augalai gydo ir veikia. Suprantama, panaudoti vaistinius augalus nelengva dėl jų kompleksinės struktūros: jų savybės skiriasi nuo augimo, surinkimo sąlygų, sezono ir pan. Svarbu apibrėžti veikliąsias medžiagas (nes augalai turi jų ne vieną) ir tyrimais nustatyti, kaip jos veikia. Galiausiai parinkti tinkamą dozę, kad vaistas būtų veiksmingas ir nekenksmingas. Todėl klasikinė medicina pasielgė paprasčiau – išskyrė tik vieną veikliąją medžiagą, kuri gydo konkretų simptomą. Atrodė, viskas labai paprasta: pasigavote virusą – geriate vaistus nuo viruso, susirgote vėžiu – vartojate vaistus nuo jo ir t. t. Susidarė įspūdis, kad dabar išgydysim bet kurią ligą. Bet realybė – daug sudėtingesnė. Taip dirbdamas pamačiau, kad toks požiūris yra labai ribotas ir ne visada sėkmingas“, – teigė prancūzas.

Svarbus kompleksiškumas

Gydytojas sako supratęs, kad gydant svarbus kompleksiškumas, visuma ir individualumas.

„Jei nustatydavo streptokoką, tiesiog išrašydavo peniciliną. Tačiau per žiemą ta pati angina tam pačiam vaikui atsinaujina penkis šešis kartus. Savaime suprantama, kažkas negerai. Todėl gydytojas turi pasinaudoti savo smegenimis ir ieškoti priežasties, – įsitikinęs p. Laprazas. – Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos. Mama atvesdavo sūnų, kuriam vos atšalus prasidėdavo angina. Jo brolis, identiškas dvynys, buvo sveikas. Pasikalbėjus paaiškėjo, kad pirmajam berniukui liga atsinaujindavo, kai jis suvartodavo daugiau cukraus ar neišsimiegodavo. Abiem dvyniams atlikti išsamūs tyrimai. Paaiškėjo, kad pirmojo kepenys užterštos. O jos taip pat dalyvauja gynybinėje organizmo sistemoje, taigi kintant klimatui, jos reaguoja. Kaip ir į padidėjusį insulino kiekį, kai berniukas suvartodavo daugiau cukraus. Organizmą veikia ir sumažėjęs kortizolio – streso hormono – kiekis, kuris atsiranda dėl nuovargio ir neišsimiegojimo. Štai koks kelias nuo streptokoko iki kepenų“.

Iš kairės Dalius Barkauskas su vertėja, dešinėje - Žanas Klodas Laprazas. Endobiogeninės medicinos draugijos nuotr.

Efektyvu ir saugu

Pasak individualizuotos medicinos autoriaus, „tai – labai puikus pavyzdys, atskleidžiantis skirtumus: vienu atveju matome tik streptokoką, kai nėra laiko išklausyti paciento istorijos, o kitu bandoma suprasti, kodėl jis atsirado, koks yra disbalansas. Taip, bendrosios fiziologijos taisyklės ir principai galioja visiems, bet kiekvienam pasireiškia skirtingai“.

Be individualizuoto gydymo, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas sako, dar labai svarbu efektyvumas ir saugumas.

„Žinot, yra toks posakis, kad sportininkas turėjo būti išgydytas vakar. Juk dėl prastų rezultatų labai lengva pasakyti, kad sporto gydytojas ne taip padirbėjo. Todėl mums tenka rinktis labai efektyvius, kartu agresyvius metodus. Tačiau jie turi būti ir saugūs. Todėl jūs mane čia ir matote. Nebūčiau, jei individualizuotos medicinos metodai būtų šakėmis ant vandens rašyti“, – nedaugžodžiavo olimpiečių gydytojas.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų